Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 15:43 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Aktualitet
24 Gusht 2017 - 03:09 | përditesuar në 03:14
Sazan ​Guri: Shqiptarėt harruan se
pėrse tė parėt ngjiteshin nė Tomorr
Ambientalisti Sazan Guri me anė tė njė postimi nė Facebook, shprehet se shqiptarėt kanė harruar se pėrse tė parėt e tyre ngjiteshin nė malin e Tomorrit.
 
Guri e nis shkrimin e tij me njoftimin pėr “vdekjen e kafshėve tė gjora dhe pa faj ”, siē e quan ai, qė shkonin drejt gijotinės pėr tu bėrė kurbanėt e festės bektashiane qė ka nisur mė 20 gusht dhe do tė pėrfundoj nė datėn 25.
 
Nė shkrim duket qartė qė guri nuk ėshtė dakort me kėtė flijim dhe shpjegon sepse bėheshin flijimet nė lashtėsi.
 
“Nuk e kuptoj dot, sesi kėta njerėz kanė harruar arsyen e tė parėve tė vet qė ngjiteshin nė Tomorr mė 15 gusht dhe jo mė 20-25 gusht. Qė ngjiteshin nė kėtė Mal pėr tė festuar, jo festėn prej 400 vjetėve tė Abaz Alisė, por pėr festėn prej 12,000 vjetėve tė Tomorr pellazgjisė, sepse nė Tomor, qysh 12,000 vjet mė parė festohej historikisht festa e Nalos, Zeusit, zotit tė DODONĖS nė kujtim tė ditės sė shpėtimit prej pėrmbytjes sė madhe, e thirur si nė zanafillė festa e Noes, duke iu ngjitur Malit, si i ikur nga dukuria e tmershme e natyrės”, shkruan Guri.
 
Shkrimi i plotė i  Sazan Gurit nė Facebook
Te dashur miq,

me hidherim te madh ju njoftoj vdekjen e mijra kafsheve te gjora qe kane vecse nje faj qe jane te pekora.

pashe se si ato delnin te vilanisura nga makinat qe vapen ngjisnin perpjete (shikoni me poshte filmimin amator timin).

pashe se si ato drejt gijotines nuk ecnin, mgjth katili njeri per shkak te forces me te madhe zvarre i terheqnin.

pashe femijet qe ne sy nuk i shikonin dot kur thereshin, si per te thene qe edhe te paret tane keshtu kane bere, theresh vetem nje dash, ne kembim te asaj qe mbreti bente fli vajzen e vet per mbaresi te popullit te vet.

theresh nje dash, o para lufte o pas fitores, ku prifti Sellas (Suliotet e sotem) shikonin dhe paralajmeronin fatin e popullit, por jo si sot qe Tomorrin nga kult fatdhenes ta kthesh ne shkemb te gjakosur.

Arsyeja e tė parėve

Nuk e kuptoj dot, sesi kėta njerėz kanė harruar arsyen e tė parėve tė vet qė ngjiteshin nė Tomorr mė 15 gusht dhe jo mė 20-25 gusht. Qė ngjiteshin nė kėtė Mal pėr tė festuar, jo festėn prej 400 vjetėve tė Abaz Alisė, por pėr festėn prej 12,000 vjetėve tė Tomorr pellazgjisė, sepse nė Tomor, qysh 12,000 vjet mė parė festohej historikisht festa e Nalos, Zeusit, zotit tė DODONĖS nė kujtim tė ditės sė shpėtimit prej pėrmbytjes sė madhe, e thirur si nė zanafillė festa e Noes, duke iu ngjitur Malit, si i ikur nga dukuria e tmershme e natyrės.

Sė paku, kėta pelegrinė le tė venė pėr festėn prej 2000 vjetėve tė Shėn Mėrisė, sepse institucionet fetare, qysh nė krye tė herės, si ajo krishtere e mė vonė ajo Bektashiane, s’bėn gjė tjetėr, veēse kthyen festat e natyrės tė shpikura me plot nur nga parakėt nė festa tė kohės sė besimit pėrkatės. As krishterėt, e as synitė, nuk do dinin tė festonin ditėt e zairesė sė 7-15 gushtit, nėse kjo festė, qė na identifikon me popullin parak tonin dhe atė europian, nuk vinte nga thellėsitė e mijėvjeēarėve. Mund tė theksojmė se ziarreti apo festa e zajreve e yshyreve organizohesh e bėhesh ndėr pellazgėt apo selėt (suliotėt e sotėm) e kėsaj krahine nga data 07-15 gusht, me kulm diku aty nga data 10 gusht, prej tė cilave u morr nga kristianėt dhe u emblemua festa e shėn Marisė mė 15 Gusht, por qė bektashinj pėr ta bėtė tė tyren e ēuan mė 20 deri 25 gusht.

Po t’i pyesėsh kėta tė fundit, se ēfarė ėshtė kjo festė nuk tė thonė gjė. Po mirė ata, po ky popull, aq memorje tė vockėl na paska? Kjo ėshtė se ē’ėshtė?! Pėr datėn 15 gusht si festė e Tomorrit e thotė prerazi edhe i madhi Ekrem Bej Vlora nė librin me titull “Aus Berat und vom Tomorr” (nga Berati nė Tomorr e kthim), i cili e cilėson si ditė, ku tė krishterėt i ngjiten malit pėr t’u falur Shėn Mėrisė.
Me njė fjalė, kėta pelegrinė harrojnė atė ēfarė thuhet me shumicė nė librat e historisė e tė gjeografisė, se njerėzit ngjiteshin nė kėtė mal, jo pėr ha ha ha e tra la la, por pėr tė respektuar kodet qė iu ishin ngarkuar kėtij Mali dhe tempullit tė vet, si ajo qė njerėzit ngjiteshin nė majė tė malit nė kujtim tė kohės sė tėrheqjes sė ujėrave, nėpėrmjet sė ēarės sė malit, pas pėrmbytjes sė madhe, qė d.t.th. nėse ti o njeri do tė tallesh me ujrat e lumenjve, tė deteve dhe oqeanėve, dhe nėse ato fryhen, si nga gabimet e tua apo kapriēiot e natyrės, ėshtė ky BabaMal, siē e poeton kaq ėmbėl poeti ynė i madh, Xh.Spahiu qė kokėn tė shpėton.

Madje, ndėr faktet enigmatike ka edhe njė tė jetuar kohėt e fundit, sa magjike aq edhe i vėrtetė, kur sheh me sytė e tu se ēfarė bėn njė gjė e gjallė kur kalon nė satėrin e gjakatarit njeri. Njė plak i urtė takon njė grup shefash tė policisė sė zonės pėrreth Tomorrit dhe i pyet se ku po shkoni o djema, me qė njihte njėrin prej tyre. Atje xhaxha tė therim ndonjė dash. Po pse pėr tė therur vihet atje - iu gjegj xhaxhai. Nuk ta shpjegoj dot tė tėrėn e atij Mali – vazhdon i urti t’ju thoj shefave “pak” si barkderra (me fal o miku im, shef B...., se vetė ma ke treguar – por kur tė therni delen apo dashin, shikojeni sesi ajo do tė kthejė kokėn, si pėr t’u falur Majės sė Tomorrit (Ēukės sė Peljes dhe jo Ēukės sė Abaz Aliut), duke i kėrkuar ndihmė pėr mėkatet tuaja. Dhe ashtu me tė vėrtetė “tė betohem pėr kuran e qerim” bėri deleja para se tė jepte shpirt. U drejtua me fytyrė nga maja e Ēukės dhe pastaj ra e pėrdhosur dhe e gjakosur. Kush tė dojė le ta spjegojė, sa fakt, sa enigmė, sa dhe paradigmė.

Redaksia Online
Er.K/Shqiptarja.com

15 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
A O suzam si te ka rene ne sy mali tomorrit dhe nuk te ka rene ne sy ulurima e kopeve te qenve ne mes te nates qe lene njerzit pa gjume, qe mbushin rruget me fekale, qe kafshojne njerez qe njerezit jane te frikesuar kur ndeshen me kope ndotin ambjentin ne kazanet e plehrave.
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Ish ushtarakët, çfarë do ndodhë me llogaritjen e pensioneve
Mirgeni, rockeri që beson tek  ​shijet muzikore të shqiptarëve
Gjinushi: I zhgėnjyer me Ramėn do mė ftojė kur t’i prishet makina
Këndi i Njoftimeve
Oferte Punesimi
Shtypi i ditës
Datë 20/10/2017, Viti VII - NR.247