Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 13:56 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Diplomaci  Nga Mark Brunga
09 Korrik 2017 - 09:16 | përditesuar në 11:36
​Diplomati francez mė 1949:
Shqiptarėt besojnė vetėm tek Amerika
Mė 28 qershor 1949, ish-ambasadori francez nė Tiranė, nė periudhėn gusht 1946-dhjetor 1948, Gi Anri Viktor Menan (Guy Henri Victor Menant, 1891-1967) ka qenė nė Uashington “pėr disa ditė gjatė rrugės nė postin e tij tė ri nė Panama”.

Njė dokument konfidencial i hartuar nga zėvendėsdrejtori i Zyrės sė Ēėshtjeve Evropiane nė Departamentin amerikan tė Shtetit Luelin Tompson (Lleėellyn E. Thompson, 1904-1972) thotė se Menan-i kishte shkuar nė takim me kėrkesėn amerikane “pėr tė na dhėnė vlerėsime tė drejtpėrdrejta dhe pėrshtypjet e tij mbi situatėn nė Shqipėri, ku ka shėrbyer deri nė kohėt e fundit si Ministėr francez”.

Tre muaj mė parė, mė 29 prill, 1949, ambasadori amerikan nė Paris, nė pėrgjigje tė njė telegrami tė 27 prillit 1949, shkruan se “Ministria e Punėve tė Jashtme e Francės e ka tė kufizuar materialin e detajuar apo statistikor pėr Shqipėrinė dhe mendon se ajo po shndėrrohet nga pikėpamja strategjike nė njė avanpost i rėndėsishėm sovjetik mes Jugosllavisė dhe Greqisė, me kontroll tė plotė politik, ekonomik dhe ushtarak sovjetik tė vendit”.

Prandaj dhe Departamenti amerikan i Shtetit kėrkonte tė bisedonte personalisht me ministrin e Francės nė Tiranė, i cili, 6 muaj mė parė (dhjetor 1948), ishte larguar nga Shqipėria.

Sipas dokumentit amerikan, Menan “paralajmėroi se duhet tė jemi jashtėzakonisht tė kujdesshėm, pasi situata ishte edhe delikate dhe komplekse. Ai mendonte se qeveria shqiptare mund tė dėshirojė tė rivendosė marrėdhėnie diplomatike me ne duke shpresuar tė marrė ndihma ushqimore, por tha se supozon qė ne nuk do ta marrim nė konsideratė njė hap tė tillė kėtė herė”.

mardheniet shqiperi france

JUGOSLLAVĖT, ĒFARĖ BRUTALITETI

Ėshtė interesante se ndonėse francez, ambasadori Menan nuk ka konsideratė pėr sjelljen e jugosllavėve: “shqiptarėt ishin tejet tė pakėnaqur nga administrimi jugosllav i punėve tė tyre pėr shkak tė mėnyrės sė pashpirt dhe brutale, me tė cilėn ishte kryer ky administrim. Edhe pse tė paditur dhe tė pakualifikuar, shqiptarėt janė popull krenar dhe jugosllavėt kanė qenė shumė intolerantė ndaj ndjeshmėrive tė tyre. Ai kishte pėrshtypjen se mėnyra brutale me tė cilėn shqiptarėt kanė mbėshtetur Kominform-in kundėr Titos ishte pasqyrim i kėsaj ndjesie si dhe ka mė tepėr mundėsi qė ata kishin vepruar pa pritur ndonjė direktivė nga Moska”.

NGA SHIU NĖ BRESHĖR

Menan-i u tha amerikanėve se “shqiptarėt kanė rėnė nga shiu nė breshėr dhe se situata e brendshme tashmė ishte katastrofike. Njerėzit vuanin tmerrėsisht nga mungesa e mallrave tė tė gjitha llojeve. Regjimi nuk ka qenė asnjėherė nė tė vėrtetė popullor dhe tani kundėr tij u pėrfshinė pothuajse tė gjithė ata qė nuk u lidhėn menjėherė me regjimin. Ai tha se regjimi mbahet kryesisht nga policia sekrete, e cila nuk ishte keq me personel, tė paktėn, relativisht, dhe prandaj ėshtė e gatshme tė mbėshtesė regjimin.

Besnikėria e ushtrisė ishte mė tepėr nė dyshim, por kontrollohej rreptėsisht si nga policia ashtu dhe nga rusėt. Kur ai ,ministri francez, kishte arritur pėr herė tė parė nė Shqipėri ushtria ishte nė gjendje mė tė rrėnuar, shumė prej ushtarėve nuk kishin uniforma dhe herė-herė madje as kėpucė. Rusėt i kanė veshur e mbathur dhe udhėhiqen tashmė nga oficerė rusė dhe kanė paraqitje tė mirė”.

VARREZAT USHTARAKE

Ministri francez ėshtė tejet i pakėnaqur me regjimin, ndonėse Franca ishte shteti i parė perėndimor qė ka njohur qeverinė komuniste tė Enver Hoxhės. Me sa duket acarimi i diplomatit ka tė bėjė dhe me faktin se “nuk u lejua tė udhėtonte kohėt e fundit nė Shqipėri si dhe iu refuzua edhe leja pėr tė vėnė njė kurorė nė varrezat ushtarake franceze jo shumė larg nga Tirana”. Menan-i ankohet se “ishte vazhdimisht nėn mbikėqyrje sikurse tė gjithė anėtarėt e qeverisė shqiptare. Ai asnjėherė nuk mundi tė bisedonte vetėm pėr vetėm me njė anėtar tė qeverisė”.

Diplomati jashte realitetit:SHQIPERIA  MES GREQISĖ DHE JUGOSLLAVISĖ

Por inati me Enver Hoxhėn e shtyn Menan-in tė deklarojė dhe marrėzira. Ai mendonte se njė shumicė e madhe njerėzish do ta mirėpriste njė ndarje tė Shqipėrisė midis Greqisė dhe Jugosllavisė (?!) qė kur e kuptuan se vendi nuk mund tė qėndrojė me kėmbėt e veta dhe se gjithēka do tė ishte mė e mirė se nė situatėn e tanishme. Diplomati francez ėshtė tejet i pabesueshėm kur u thotė amerikanėve se ishte njė kryetar fisi me rreth 5 000 pasues, tė cilėt regjimi i mbante brenda vijės nė njė farė mase dhe duke u dhėnė pėrditė si racion njė faqore me raki! Duke iu pėrgjigjur njė pyetjeje ai tha se shumica e fiseve kishin armė.
 
 
 Dokumenti: Shqiptarėt – krenarė, por jugosllavėt – tejet intolerantė

Memorandum bisede, nga zėvendėsdrejtori i Zyrės sė Ēėshtjeve Evropiane (Thompson)
Konfidencial                       
Uashington, 28 qershor 1949
Tė pranishėm: Gi Menan (Guy Menant), ministėr [ambasador] i Francės nė Panama
                        Arman Berar (Armand Berard), kėshilltar, ambasada e Francės nė SHBA
                        Luelin Tompson (Lleėellyn E. Thompson), EUR
                        Tom Betts
                        Ztr. Mek-Kergėr (Mēarger)

Z. Menan, i cili ėshtė nė kėtė vend ,SHBA, pėr disa ditė gjatė rrugės nė postin e tij tė ri nė Panama, erdhi me kėrkesėn tonė pėr tė na dhėnė vlerėsime tė drejtpėrdrejta dhe pėrshtypjet e tij mbi situatėn nė Shqipėri, ku ka shėrbyer deri nė kohėt e fundit si Ministėr francez.

Z. Menan filloi duke thėnė se ndonėse nuk do tė kishte ndėrmend tė kritikonte vendimin tonė pėr tė mos mbajtur mision nė Shqipėri, i vinte mė shumė keq qė nuk ishim tė pėrfaqėsuar atje veēanėrisht gjatė vitit tė kaluar.

Ai theksoi rėndėsinė e Shqipėrisė si nga pikėpamja strategjike ashtu dhe nga ajo politike. Ai tha se populli shqiptar shpresat i ka varur tek Amerika mė tepėr se te ēdo vend tjetėr dhe tha se pavarėsisht nga pėrpjekjet e regjimit aktual, shqiptarėt ishin shumė tė prirur pėr afrim me Perėndimin dhe SHBA-nė nė veēanti. Sipas mendimit tė tij, Shqipėria nuk ishte nė gjendje tė jetonte e pavarur pa mbėshtetjen e fuqishme dhe drejtimin virtual nga njė shtet tjetėr. Ai theksoi se kėshtu ka qenė gjithmonė edhe nė tė kaluarėn.

Ai tha se shqiptarėt ishin tejet tė pakėnaqur nga administrimi jugosllav i punėve tė tyre pėr shkak tė mėnyrės sė pashpirt dhe brutale, me tė cilėn ishte kryer ky administrim. Edhe pse tė paditur dhe tė pakualifikuar, shqiptarėt janė popull krenar dhe jugosllavėt kanė qenė shumė intolerantė ndaj ndjeshmėrive tė tyre. Ai kishte pėrshtypjen se mėnyra brutale me tė cilėn shqiptarėt kanė mbėshtetur Kominform-in kundėr Titos ishte pasqyrim i kėsaj ndjesie si dhe ka mė tepėr mundėsi qė ata kishin vepruar pa pritur ndonjė direktivė nga Moska.

Ministri e pėrshkroi situatėn aktuale duke thėnė se shqiptarėt kanė rėnė nga shiu nė breshėr dhe se situata e brendshme tashmė ishte katastrofike. Njerėzit vuanin tmerrėsisht nga mungesa e mallrave tė tė gjitha llojeve. Regjimi nuk ka qenė asnjėherė nė tė vėrtetė popullor dhe tani kundėr tij u pėrfshinė pothuajse tė gjithė ata qė nuk u lidhėn menjėherė me regjimin.

Ai tha se regjimi mbahet kryesisht nga policia sekrete, e cila nuk ishte keq me personel, tė paktėn, relativisht, dhe prandaj ėshtė e gatshme tė mbėshtesė regjimin. Besnikėria e ushtrisė ishte mė tepėr nė dyshim, por kontrollohej rreptėsisht si nga policia ashtu dhe nga rusėt. Kur ai ,ministri francez, kishte arritur pėr herė tė parė nė Shqipėri ushtria ishte nė gjendje mė tė rrėnuar, shumė prej ushtarėve nuk kishin uniforma dhe herė-herė madje as kėpucė. Rusėt i kanė veshur e mbathur dhe udhėhiqen tashmė nga oficerė rusė dhe kanė paraqitje tė mirė.

Ndonėse ministri kishte pėrshtypjen se Amerika ka pasur rol mė tė rėndėsishėm pėr tė luajtur, ai paralajmėroi se duhet tė jemi jashtėzakonisht tė kujdesshėm, pasi situata ishte edhe delikate dhe komplekse. Ai mendonte se qeveria shqiptare mund tė dėshirojė tė rivendosė marrėdhėnie diplomatike me ne duke shpresuar tė marrė ndihma ushqimore, por tha se supozon qė ne nuk do ta marrim nė konsideratė njė hap tė tillė kėtė herė.

Thashė se ndonėse ka pasur disa indikacione se shqiptarėt po mendonin kėshtu, e pamė se nuk mund tė merrnim nė konsideratė njė ēėshtje tė tillė kėtė kohė pėr shkak tė situatės greke, pėrveē arsyeve tė tjera. Pyeta se cili do tė ishte reagimi i shqiptarėve ndaj rivendosjes sė marrėdhėnieve. A do ta interpretonin sikur gjoja ne po mbėshtesim regjimin e sotėm dhe se ata nuk do tė kishin mė shpresė ta hiqnin qafe.

Ministri u pėrgjigj se shqiptarėt do tė gėzoheshin sė tepėrmi dhe, ndėrsa ra dakord qė situata greke do ta parandalonte njė hap tė tillė tani, kishte pėrshtypjen qė nėse kėto ishin larg, gjithsesi do tė ishte e rėndėsishme qė ne tė bashkėngjisim kushtet pėr njohje, tė cilat do tė na mundėsonin t’i bėnim tė qartė popullit shqiptar se ishte regjimi, i cili kishte lėshuar pe dhe jo Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Ministri tha se nuk u lejua tė udhėtonte kohėt e fundit nė Shqipėri si dhe iu refuzua edhe leja pėr tė vėnė njė kurorė nė varrezat ushtarake franceze jo shumė larg nga Tirana. Ai tha se arsyeja pėr kėtė ishte ndihma qė u jepej gueriljeve greke, fakt qė ai e kishte vėnė re nė udhėtimet e tij tė mėparshme. Ai tha se ishte vazhdimisht nėn mbikėqyrje sikurse tė gjithė anėtarėt e qeverisė shqiptare.

Ai asnjėherė nuk mundi tė bisedonte vetėm pėr vetėm me njė anėtar tė qeverisė. Ndėrsa ishte i mendimit se kurrė nuk do tė jetė e mundur pėr Perėndimin tė bėjė biznes me Hoxhėn, ai besonte se pėrfundimisht do ta pasonte zėvendėspresidenti dhe qė ishte njė njeri qė nuk ka qenė i kompromentuar aq sa do tė na e bėnte tė pamundur biznesin me tė. Duke iu referuar Hoxhės ai pėrmendi numrin e njerėzve tė akuzuar dhe dėnuar si agjentė tanė dhe shumė akuza tė tjera tė rreme kundėr nesh.

Kur e pyeta se ēfarė pėrshtypje kishte pėr opinionin e vėrtetė tė popullit shqiptar ndaj jugosllavėve dhe grekėve, ministri u pėrgjigj se kjo varionte nė krahina tė ndryshme tė vendit. Ai mendonte se njė shumicė e madhe njerėzish do ta mirėpriste njė ndarje tė Shqipėrisė midis Greqisė dhe Jugosllavisė qė kur e kuptuan se vendi nuk mund tė qėndrojė me kėmbėt e veta dhe se gjithēka do tė ishte mė e mirė se nė situatėn e tanishme. Ai tha se shumica e njerėzve ishin fort individualistė dhe ishin po ashtu nė opozitė tė palėkundur ndaj qeverisė.

Ai pėrmendi njė kryetar fisi qė kishte rreth 5 000 pasues, tė cilėt regjimi i mbante brenda vijės nė njė farė mase dhe duke u dhėnė pėrditė si racion njė faqore me raki. Duke iu pėrgjigjur njė pyetjeje ai tha se shumica e fiseve kishin armė.
Iu referova njė raporti pėr njė numėr tė konsiderueshėm shqiptarėsh qė kanė kaluar kufirin jugosllav pėr tė kėrkuar azil dhe nė veēanti njė raporti qė bėn tė ditur se praktikisht njė fshat i tėrė kishte kaluar kufirin. Ministri mendonte se kjo nuk ka gjasa tė ketė ndodhur qėkur qeveria kishte krijuar njė klon pėrgjatė kufirit, shumė e vėshtirė pėr t’u kapėrcyer.

Lidhur me problemin grek Ministri ishte i mendimit qė do tė kishte qenė fatale nėse komunistėt do tė lejoheshin ndonjėherė tė riktheheshin nė pushtet nė Greqi nė mėnyrė legale. Komunistėt kishin udhėheqje dhe disiplinė tė fortė dhe do tė shfrytėzonin dobėsinė e politikanit mediokėr grek dhe do tė merrnin shpejt kontrollin e qeverisė.

Kush ėshtė kush Gi Anri Viktor Menan (1891-1967)
 
 
Gi Anri Viktor Menan (Guy Henri Victor Menant, 1891-1967) ka qenė politikan dhe diplomat francez. Veteran i luftės 1914-1918. Mori pjesė aktivisht nė lėvizjet sociale dhe pacifiste. Deputet nė vitet 1932-1936. Nė gusht 1943, shefi i Zyrės sė Komisionerit tė Punėve tė Brendshme tė Komisionit francez tė Ēlirimit Kombėtar. Pas luftės, Ministėr Fuqiplotė i Andorės; gusht 1946-dhjetor 1948 ambasador nė Shqipėri; nga prilli 1949 ambasador nė Panama.
 
Arman Berar (1904-1989)
 
Arman Berar (nė mes) nė njė mbledhje tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė
 
Arman Berar (Armand Bérard, 1904-1989). Pėr mbi 40 vjet mbajti poste diplomatike nė shumė vende tė botės. Ka qenė kėshilltar i ambasadės franceze nė Uashington deri nė vitin 1955, pastaj ambasador nė Japoni, nė Romė, dy herė pėrfaqėsues nė OKB. Ka botuar 6 vėllime tė veprės “Njė ambasador kujton” (“Nė kohėn e rrezikut gjerman”, “Uashingtoni dhe Boni”; “OKB-ja Po ose jo. 1959-1970”, “Njė ambasadė nė Japoni”, “Pesė vjet nė Pallatin e Farnese”).
 
Luelin Tompson (1904-1972)
 
Luelin Tompson (Lleėellyn E. Thompson, 1904-1972). Diplomat amerikan. Ka shėrbyer nė Sri Lanka, Austri, Britani dhe pėr njė periudhė tė gjatė nė Bashkimin Sovjetik, ku gjatė qėndrimit tė tij pa disa nga evenimentet mė tė shėnuara tė Luftės sė Ftohtė. Nė vitet 1946-1950 ka drejtuar degėn e Ēėshtjeve tė Evropės Lindore, pastaj zėvendės-drejtor i zyrės sė Ēėshtjeve Evropiane dhe zėvendės-ndihmės-sekretar i Departamentit tė Shtetit pėr Ēėshtjet Evropiane.

Redaksia Online
J.Sh Shqiptraja.com

 

13 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
Intervista
Ish ushtarakët, çfarë do ndodhë me llogaritjen e pensioneve
Mirgeni, rockeri që beson tek  ​shijet muzikore të shqiptarëve
Gjinushi: I zhgėnjyer me Ramėn do mė ftojė kur t’i prishet makina
Këndi i Njoftimeve
Oferte Punesimi
Shtypi i ditës
Datë 22/10/2017, Viti VII - NR.250