Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 10:39 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Dossier Nga Ing Fatosh Voshtina
30 Prill 2013 - 04:00
Koloneli nė pension Fatos Voshtina:
Rusėt u trembėn se mos i godisnim
TIRANE - Nė dy numra tė gazetės “Shqiptarja.com”, janė botuar nė mėnyrė ekskluzive intervistat e zonjės Prof.Dr Ana Lalaj, me titullin “Traktati i Varshavės, dokumentet e panjohura pėr Shqipėrin”.
Zonjėn Ana nuk e njoh, mendoj se as ajo nuk mė njeh. Pėr kėtė po prezantohem. Jam Fatosh Voshtina, Ing I diplomuar nė shkollėn e lartė tė inxhinierisė detare nė Shėn-Petėrburg, nė vitin 1953. Kur kthehem nė Shqipėri, emėrohem nė bazėn detare tė Sazanit, ku u mora me ringritjen e bazės tė K.S (katerat silurues), tė porsa mbėrritur nga Bashkimi Sovjetik.

Nė vitin 1955, nė Mars dėrgohem pėr vazhdimin e studimeve pėrsėri nė Shėn-Peterburg, nė Akademinė e ndėrtimit dhe armatimit tė anijeve, tė cilėn e pėrfundova nė fund tė vitit 1957. Nuk kthehem nė atdhe por shkoj nė bazėn detare sovjetike nė Sevastopul, ku ndodheshin ekuipazhet tona tė porsa mbėrritur, pėr pėrvetėsimin e nėndetėseve dhe anijeve luftarake mbiujse. Sė bashku me efektivat e gjuajtėsve, kthehem nė fillim tė Marsit 1958 nė atdhe.

Jam jo vetėm dėshmitar ocular pėr ndėrtimin e bazės detare tė Pasha-Limanit, por dhe pjestar aktiv i sajė pėr detyrėn e lartė qė zija nė komandėn e Fllotės Luftarake. Sot jam nė pension me gradėn kapiten i rangut tė parė (kolonel).

Pėr artikuj e shkruar pėr sqarimin dhe opinioneve, pėr ngjarjet e zhvilluaranė atė perjudhė tė luftės sė ftohtė, nuk po ndalem se ato nė pėrgjithsi jan tė sakta dhe tė drejta.

Pėrsa i takon tė dhėnat dhe referencat pėr bazėn detare tė Vlorės, nuk i pėrgjigjen tė vėrtetės dokumentare dhe ka shpjegime tė pasakta. Konkretisht:
1. Thuhet se marrveshjet e nėnshkruara ne vitet 1957,1959 janė nėnshkruar kur vetė N.Krushovi erdhi nė Shqipėri nė muajin Qershor 1959. Kjo nuk qėndron. Nė shkurt tė vitit 1957 nė Moskė, thirret pėr bisedime nė Komandėn e Traktatit tė Varshavės nga Marshalli Konjev, komandant i Traktatit, njė delegacion i lartė i ushtris shqiptare, i kryesuar nga M.M Gjeneral Leitnat Beqir Balluku, ku merrnin pjesė edhe disa gjeneralė dhe zv.admirali Fokin nga Ushtrija dhe Fllota Sovjetike.

Nė diskutime nga data 1-4 Shkurt, do tė diskutoheshin 6 pika, ndėr to edhe pika 4 ku sovjetikėt kėrkonin nga pala jonė, pėr raste tė veēanta tu jepte strehim provizor anijeve nė portet dhe bazat detare. A.Q.F.A. F.100/3, D18.V.1957 shih faksimilien.

Beqir Balluku, njoftoi udhėheqėsit nė Tiranė dhe nė mbledhjen e ditės tjetėr tha se ne jemi gati tė nėnshkruajmė njė marrveshje pėr ndėrtimin e njė baze detare pėr Shqipėrinė ose tonėn ose tė pėrbashkėt. Ky propozim, sovjetikėt i kėnaqi shumė. Flitet se u entuziazmuan dhe pa u tharė mirė boja, nga tė dyja palėt u krijuan grupet e punės tė cilėt filluan punė menjėher. Grupin shqiptar e kryesonte general Arif Hasko shefi i shtabit tė F.A dhe palėn sovjetike vice-admirali S. Ēursin.

Kėshtu pra, nuk qėndron version se N.Hrushov, ishte ai qė i propozoi E.Hoxhės, por jemi ne ato qė propozuam pėr bazėn detare. Dhe mbas pėrfundimit tė studimit, nėnshkruhet marrveshja dy palėshe, pėr bazėn detare tė Vlorės nė Tiranė mė 12 shtator 1957 nga Arif Hasko pėr palėn tonė dhe nga vice-admiral Fokin me 7 pika, 3 tabela sasinė e nėndetėseve, gjuajtėsve detar e tė tjera si anie ndihmėse, shėrbimet bregdetare si dhe 11 dokumentat. A.Q.F.A, F 100/1 D.154. V 1975. Silundėr shihet, kjo marrveshje daton shumė mė herėt se muaji Qershor 1959.

2. Marshalli Zhukov erdhi nė Shqipėri mė 16 Tetor 957, qė do tė thotė mbi njė muaj mbas nėnshkrimit tė marrveshjes pėr bazėn detare tė Vlorės, kur nė bazė vazhdonin punimet pėr ngritjen e objektit tė pėrcaktuar nė marrveshje dhe jo pėr tė vendosur pėr bazėn.

Pasi erdhi marshalli Zhukov, vizitoi bazėn e Vlorės, dhe pas kėsaj u ngjit nė Karaburun, pa me vėmendje zonėn e Ravenės, pėrcaktoi zgjerimin e mėtejshėm tė bazės detare tė Vlorės me 8 nėndetėse tė tjera, njė bazė tė fuqishme lundruese, 2 dragamina tė mėdha, 4 gjuajtės tė tjerė, njė anije tė madhe pėr shtabin dhe shumė anije ndihmėse tė mėdha oqeanike, vendosjen e grupit tė raketave ajėr-det dhe det-ajėr e shumė e shumė tė tjera si aviacioni.

Faksimilja e botuar nė gazetėn Nr.1, nuk ėshtė dokument marrveshje, ai ėshtė njė kėrkes qė tė dy palėt, ashtu si edhe nė nėnshkrimin e marrėveshjes sė parė, qeveritė duhet tė autorizojnė me shkrim personat qė duhet tė firmosin. Ndėrsa faksimilja e dytė, ėshtė ajo e zgjerimit tė dytė tė bazės detare tė Vlorės me 12 pika, e firmosur nga Gjeneral Kolonel Beqir Balluku dhe nga Marshalli i Bashkimit Sovjetik Molinovski me autoriximin tė Molinovskit nga N.Hrushovi, e kam fotografuar se ėshtė lėshuar mbasi ėshtė nėnshkruar nė Tiranė, mė 3 Maj 1959.

Ndėrsa autorizimi mban datėn 19 Maj 1959 d.m.th 16 ditė mbas nėnshkrimit. A.Q.F.A F.100/3 D.247, V1959. Kjo marrveshje ka edhe njė seri tabelash me mjete, kohėn e mbėrritjes, vitin etj etj.por material mė tė plotė dhe tė hollėsishėm tė shoqėruar dhe me faksimili nė gjuhėn ruse, do tė gjeni nė studimin tim historic, tė botuar nė librin tim tė dytė. Qė titullohet “Mardhėniet Shqiptaro-Sovjetike nė Bazėn Detare tė Vlorės”

3. Pėrsa i pėrket sasisė dhe tipeve tė anijeve tė bazės detare tė Vlorės, u pėrqėndruan nė Pasha-Liman, Raguzo, Sazan, 12 nėndetėse, 2 baza lundruese, jo 12 anije si jepet nė gazetė por 20, gjuajtės detar 6, dragamina tė mėdha 2, dragamina rade 6, kater silurues 6, anije ndihmėse afėrsisht 24.


4. Nė mbledhjen e datės 28-29 Mars, nė Moskė, nuk ėshtė diskutuar ēėshtja si paraqitet nė gazetė, se tė dy palėt pohuan se gjendja ėshtė paralizuar, dhe gjithkush ja hidhte fajin njėri-tjetrit. Nė kėtė mbledhje ėshtė bėrė ky diskutim: aty Beqir Ballukut i ėshtė bėrė presion, pėr tė pranuar qė baza ti kalojė sovjetikėve dhe kur kjo u hodh poshtė, Marshall Grēko, nxorri varjantin e dytė qė baza ti kalojė nė vartėsi Traktatit tė Varshavės, “jo hiē po Abili”. Kjo do tė ishte zaptim i bazės sė Vlorės dhe nuk mund tė ndodhte, ashtu si nuk ndodhi.

Por ajo qė pėrshkruhet nė gazetė, qė gjendja nė bazėn e Vlorės ėshtė e paralizuar dhe jashtė gadishmėrie qė e pohojnė tė dyja palėt, kjo nuk qėndron dhe nuk ka si tė jetė kėshtu sepse ne ishim nė gadishmėri Nr.1, nga detari i thjeshtė deri te Komandanti i Flotės. Por njė gjė ėshtė synuar nga sovjetikėt pėr tė ulur aftėsinė e njerėzve tanė pėr pėrvetėsimin e pėrdorimin e teknikės qė filloi me lloj-lloj manovash nga sovjetikėt, kam parasysh pėrfaqėsuesit mė tė lartė e nė mėnyrė tė veēantė kund.admiral Zagrebini, i cili ashtu siē e shpjegon Petrit Myftiu nė librin e tij u bėn presion komisionit mos tė marin detyra luftarake nga efektivėt tanė.

Ju zonja Peēi me tė drejtė thoni se tema mė intriguese e luftės sė ftohtė, shembulli i bazės detare tė Vlorės ėshtė pėrdorur dendur nga politika e kohės.

1. Un ju pėrgjigjem: them po kėshtu ėshtė dhe e dini pėrse, sepse askush nuk ka marrė mundimin t’i futet studimit tė krijimit tė Bazės Detare tė Vlorės. Por ėshtė ndalur nė thashe-theme kush ka tė drejtė shqiptarėt apo sovjetikėt, dhe gjithkush ka mbrojtur tezėn e vet, disa me tė drejtė e disa pa tė drejtė. Unė gjatė kėsaj periudhe u jam pėrgjigjur me refleksione nė shtypin e pėrditshėm si gazetave “Telegrafi”, “Panorama” e ndonjė tjetėr ashtu si dhe gazetės “Shqiptarja.com”, pėr mendimet dhe tezat e zonjės Ana ku ka vetėm njė faksimilje dhe asnjė send tjetėr dokumentar.

Pėr kėtė po jap nenin II tė marrveshjes Nr.39 tė datės 3 Maj 1956 tė firmosur nė Tiranė. Ku thuhet:
1. Republikės Popullore tė Shqipėrisė do ti jepet falas (nėnvizimi im), nga Bashkimi Sovjetik sasia e nėndetėseve, avionėve, armatimeve, radiostacionit TARAN me paisjet pėrkatėse sipas lidhjes nr.1.

2. Sasija e anijeve qė do ti jepet Republikės Popullore tė Shqipėris: 8 nėndetėse, anije shtabi, baza lundruese e nėndetėseve, ofiēina lundruese, anijet e shpėtimit , anije polumbare detare dhe radiostacioni TARAN; Pėrkohėsisht do tė pėrdoret me ekuipazh sovjetik tė cilėt do tė qėndrojnė nė Republikėn Popullore tė Shqipėris me cilėsin e instruktorit sovjetik qė do tė ndihmojnė nė pėrgatitjen luftarake, dhe stėrvitjen e ekuipazheve tė nėndetėseve, anijeve luftarake mbiujse dhe anijeve ndihmėse. Mė shqip dhe mė qartė nuk ka ku shkon. Duke mos e njohur kėtė marrveshje ėshtė spekulluar dhe ky spekullim vazhdon edhe sot e kėsaj dite. Pėr kėtė po botoj edhe faksimiljen e lidhjes nr….

Me tė drejtė ju zonja Peēi shkruani se kujtimet e protogonistėvetė kohės, sidomos ish-ushtarakėt e Bazės Detare na e sjellin atė gjithnjė dhe mė afėr. Kėshtu ėshtė si thoni ju, por unė do tė shtoj se jo shumė larg por kėtu nė Tiranė banojnė dhjetra ish-pjesmarrės okularė dhe pjestar aktivtė asaj perjudhe duke pėrfshir dhe katėr komandantėt e nėndetėseve Aleko Pojani, Skėnder Doēi, Petrit Myftia dhe Shyqėri Ēukaj dy prej tė cilėve kanė shkuar dhe promovuar libra pėr nėndetėset dhe Bazėn e Vlorės.

Por askush nuk mer mundimin tė takohet, tė mari informacion tė plot dhe tė saktė. Por i ngrenė problemet ashtu si i kanė dėgjuar ose si ja u kėrkon oreksi.

Zonja Ana pėr pyetjen tuaj nė gazetėn e datės 25 Prill shprehet se: Qeverija Shqiptare me gjithė se “pėrhir tė miqėsisė sė pėrjetshme qė lidh popullin shqiptar me atė sovjetik”, ajo nuk do tė kundėrshtojė qė tė largohen mjetet detare, ku shėrbimi kryhet nga ekuipazhet sovjetike. Paragrafi nė thonjėza i shprehjes sė Mehmet Shehut ėshtė nė fund tė letrės sė tij, nė pėrgjigje tė letrės prej 17 faqe tė Kosiginit qė nuk i takon largimit tė mjeteve luftarake, tė cilat nė letėr pėrgjigjen e Mehmet Shehut mbrohen me forcė si tonat por ai siguron popullin sovjetik dhe P.K tė BS se tek populli shqiptarė do tė gjejė si kurdoherė, nė ēdo rrethanė sa tė jetė jeta, njė mik besnik dhe tė patundur, etj.. duke e mbyllur letrėn e tij.

Por nė letrėn e tij, (po jap faqen e 3 ku ėshtė faksimilja me propozimet e M.Shehut, pra nuk bėjmė mirė qė kapim sentence dhe u vėmė atyre mendimet tona, se kėshtu shtrembėrohet e vėrteta), por nė letrėn e tij nėnkuptohet se ne jemi tė gatshėm tė ulemi dhe tė bisedojmė prandaj propozon krijimin e komisioneve pėr tė zgjidhur problemet. Ata u ulėn dhe mbas shumė debatesh dhe diskutimesh.

Pala jonė njoftoi sovjetikėt se ne jemi dakort, tė lėmė tė lira anijet luftarake nga Baza e Vlorės qė ti marrin Sovjetikėt. Simbas dėshmitarėve okular, u vu re njė gėzim i brendshėm dhe njė kėnaqėsi nė fytyrat e Antonoviy dhe Kasatanovit pėr kėtė arritje. Mbas kėtij njoftimi, delegacioni sovjetik kėrkoi njė pushim dhe, mbasi u tėrhoqėn, kryetari i delegacionit Firjubin deklaroj se pala sovjetike ishte dakort dhe pranon propozimin, pėr tė cilin ne bėmė njoftim pėr lejimin e largimit nga Baza Detare e Vlorės tė 8 nėndetėseve, bazės lunduese “Kotelnik” dhe anijeve tė tjera tė shtabit ofiēinėn lundruese e tjerė, qė bazoheshin nė radė nė bazėn e Raguzos.

Sovjetikėt njoftuan se do tė largoheshin nga baza mė datėn 26.05.1961 ora 8:00. Ashtu si u deklarua anijet luftarake dhe ato ndihmėse fiks nė orėn 8:00 tė datės 26 maj njė nga njė ngritėn spirancėn dhe u rreshtuan nė “fofarvater” nė njė vijė dhe dolėn nga gjiri i Vlorės. Ėshtė pėr tu pėrmendur fakti se kur anijet e fundit dolėn nė ujėrat ndėrkombėtare njoftuan qendrėn me radio, se dolėn “Bllagopolluēno” qė do tė thotė “shėndosh e mirė”.

Ne kishim vendosur njė radio stacion pėrgjimi nė valėt e tyre dhe non stop 24 orė nė 24, ndiqnim tė gjithė bisedat qė bėnin brenda pėr brenda dhe me komandėn e flotės sė Detit tė Zi.
Kėshtu qė dhėnien e sinjalit Bllagopolluēno” e kapėm menjėherė. Kjo treogn se sovjetikėt kishin frikė, se mos ne bėnim ndonjė marrėzi.

Por ne e kishim taksativ urdhrin e Enver Hoxhės, qė nė Pasha-Liman nuk duhet tė derdhet asnjė pikė gjaku sovjetik, kėshtuqė shqetėsimet e tyre ishin tė pabazuara.

Vlen tė theksohet se nga ana jonė me urdhėr tė Admiralit Abdi Mati, ashtu si e kėrkojnė rregullat ndėrkombėtare, nė momentin e lėvizjes sė tyre pėr lundrim nė tė gjitha anijet tona luftarake dhe ndihmėse ngrihen flamurėt e zbukurimeve pėr pėrcjelljen e tyre.

Pas ikjes sė sovjetikėve, N.Krushovi foli se ne nėndetėset nuk do ti mbajmė as 3 muaj dhe Shqipėria do tė shitet pėr 30 aspra nė perėndim. Tė dy kėto profeci tė Nikita Hrushovit nuk u realizuan.
Historia dhe fakti vėrtetojnė tė kundėrtėn qė ne ato i mbajtėm nė saj tė punės sė efektivave dhe personelit drejtues dhe atij inxhiniero-teknik u mbajtėn pėr 33 vjet deri nė 1994. Duhet pasur shum kujdes nė pėrcaktimin dhe dhėnien e mendimeve tė pabazuara nė dokumente autentike se ndryshe del zbuluar. Zonja Ana apo zonja Peēi, tė mė falni se nuk mund tė qėndroj indifferent, kur gjėrat nuk thuhen dhe shkruhen ashtu si janė dhe si kan ndodhur.

Shkrimi u botua sot nė gazetėn Shqiptarja.com (print) 30.04.2013

Redaksi Online
(b.m/shqiptarja.com)

10 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
Hysen Kuci Ik more plak matuf, edhe duke vdekur servil i ruseve mbete
avatar
Anonim
rrahman kosova He po kta skan fjet me ju hy ushtrija greke deri ne shkumbin,siq i ndodhi sales,kta kan qen gjithmon vigjilent,per qdo te pa pritur ,per tre min e gjitha efektivat ushtarake kan qen ne gadishmeri,po nje me jet merak te di se ku mbeten ato nendetese
avatar
Anonim
vlora zoti Fatosh, je legjende
avatar
Anonim
kelmendasi Kete kolonelin e kane lene mendet e krese.Po ruset te shkrinin per 12 ore more ditzi.Sa do luftonin shqiptaret e provuan ne Shkoder kur Caf Susta me nje shok me rreth 300 fisheke mbyllen brend tetane Shkodren dhe Dega e Brendeshme mbas 55 minutash u organizue.Tetane Shkodra mendoji se ishte sulmue nga Jugosllavija.Mbas nje ore erdhen Tanket dhe ne mengjes pas 10 ore lufte me dy vete fitoji ushtrija e kolonelit
avatar
Anonim
Tropojani O ben, ha nje pershesh me dhalle, se nuk i merr vesh dot keto gjera. Keto nuk i merr vesh Ana Lalaj, qe e mban veten per profesore, jo ti! Te ben mire nje pershesh me dhalle, pa keto te verteta ka kush i tregon.
avatar
Anonim
ben Persheshin haje ti atje ne malet e tropojes se ne ne Tirone kemi ca te hame, katundar.
avatar
Anonim
ben Cfare thua more i rrjedhur, u termben Ruset prej teje? Ha ha ha ha ha
avatar
Anonim
Pėrparim Hysi Jam Pėrparim Hysi. E pėrshėndes kolonel Voshtinėn pėr kėtė shkrim qė nuk ėshtė bėrė apriori, po nga njė dėshmitar i drejtpėrdrejtė dhe nga njė ushtarak i specilaizuar. Koloneli me njė kujtesė brilante nuk i sfumon dhe as i zbukuron ato \"pėrplasje tė forta\" me njė superfuqi botėrore siē ishte B.S. nė ato kohė.
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Humbja e PD nė zgjedhje, Salianji: Basha mori pėrgjegjėsitė e duhura
Sėmundja e rrallė, 19 vitet e vėshtira tė Geraldinės
​Nis rindėrtimi i Rrugės sė Dibrės Veliaj: Po mbaj premtimet
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 22/07/2017, Viti VII - NR.171