Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 04:36 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Zgjedhje-2013
31 Maj 2013 - 13:14
Tiranė, Rama: Legalizimin e
banesave do ta drejtoj personalisht
TIRANE - Kryetari i PS-sė, Edi Rama, ka bashkėbiseduar sot me banorėt qė jetojnė nė Fushėn e Aviacionit nė Tiranė. Shqetėsimi kryesor i tyre ka qenė legalizimi i shtėpive, proces tė cilin ata e kanė ende tė pambyllur prej 20 vjetėsh.

Rama iu pėrgjigj qartė: "Unė ju flas pėr hipoteka, jo pėr letra si tapitė e Shabanit dhe kėtė proces do ta drejtoj personalisht vetė, nuk do ta le nė dorė tė ALUIZN-it apo njė strukture tjetėr, qė do ngrihet".

Sipas kreut socialist, shtėpitė janė njė kapital i madh por i vdekur, qė duhet tė "ngjallet" e t'u shėrbejnė qytetarėve si garanci pėr tė marrė kredi nga bankat, pėr tė hapur biznese, pėr tė arsimuar fėmijėt etj. Duke u vėnė nė lėvizje, ky kapital kthehet nė njė pėrfitim shumė tė madh pėr banorėt si dhe nė miliarda lekė pėr shtetin, qė do tė zhvillojė ekonominė. "Ndaj pėr "ne", ndryshe nga "ata", - tha ai,- ēėshtja e legalizimit lidhet me tėrė rilindjen ekonomike tė vendit dhe unė kėtė process do ta ndjek personalisht e nuk do ta le punėn nė dorė tė ALUIZNI-t apo ēfarėdo strukture tjetėr qė do tė ngrihet.

Kam qėnė i pari funksionar publik qė kam artikuluar fjalėn legalizim publik nė vitin 2000 kur u zgjodha kryetar dhe sėbashku me Artan Lamen, e vumė nė vijė atė proces. Ai ligji u bė "ēorap" mė pas, sepse sa herė kishte zgjedhje, fuste duart Saliu dhe "bėnte rregullime" sipas nevojės. Dhe tani nė fushatė, ēon ca personazhe qė tė bėjnė matje dhe qytetari pėrfundon me njė copė letėr nė dorė qė nuk vlen pėr tė pritur fushatėn tjetėr, kur "ai" do t'i vijė prapė me metėr e do t'i thotė: e pati fajin Shabani dhe tani do vėmė Hysėn. Ne nuk tregojmė pėrralla. Pėr ato kemi gjyshin me antiplumb, dėgjojeni gjyshin qė thotė se jemi tė dytėt pas Gjermanisė dhe jeni tė lumtur. Madje do nxjerrim edhe Valbonėn nė "Champions League", pėrballė me Bajernin", - shtoi me humor kreu i opozitės.

"PUNESIMI I TE RINJVE, NJE PLAGE E MADHE. NE DO T'U JAPIM DIPLOME OSE ZANAT"

"Punėsimi i tė rinjve ėshtė plaga mė e madhe", - tha Rama, - "sepse ėshtė njėsoj me piramidat e Sudes, kur njerėzit duke ndenjur nė shtėpi, prisnin paratė. Sot kemi shumė tė diplomuar, por zanate asnjė, se janė tė gjithė me universitet dhe ėndėrrojnė tė bėhen kamarierė. Futuni nė kafene dhe i keni tėrė kamarierėt me master. Sepse ka ndodhur njė deformim i madh i marrėdhėnieve ndėrmjet shkollės dhe punės. Tė rinjve ne do t’u japim dy rrugė: universitet ose zanat. Me zanatin mėson si tė fitosh lekė nėpėrmjet punės, kurse kėshtu tė tėrė pa punė e me lloto duke i "gjėmuar" pas Messit, se ndryshe nuk bėhen, nuk dalin lekėt, nuk shkohet mė.

Kurse, pėrsa i pėrket atyre qė e kanė pėrfunduar universitetin, sigurisht qė ka disa rrugė: Duke u dhėnė mundėsi mė tė aftėve qė tė punėsohen nė sektorin publik, biznesit qė t'i punėsojė, por dėmi i madh ėshtė bėrė, dėm kolsal. Paralelisht me kėtė ėshtė bėrė edhe dėmi qė, ata qė kishin mbaruar abetaren dhe hynė nė sistemin 9-vjeēar, janė analfabetė.

Nė kushtet kur bota e ka arsimin postulat, pėrfytyroni se ēfarė perspektive i ka krijuar vendit ky personazh qė flet pėr njė Shqipėri qė nuk ekziston dhe thotė tė shkojmė mė pėrpara. Po ku tė shkojmė mė pėrpara? Se 57% analfabetė janė bėrė, t’i bėjmė 80%?! Apo t’i shtojmė mė universitetet private, qė marrin paratė e prindėrve. Nuk jemi kundėr universiteteve private, por shteti tė garantojė qė tė aty mėsohet, tė garantojė prindėrit dhe nxėnėsit dhe madje tė bėjė edhe klasifikimin sipas radhės. Nuk jep njeri nė botėn normale, liēensė qė tė hapet universitet nė katin e tretė tė pallatit apo tjetri tė hapė spital nė katin e dytė. Kėto janė mashtrime njėsoj si piramidat", - tha kreu i PS-sė. 

PYETJE TE QYTETAREVE

Sa i shėndoshė ėshtė sot, koalicioni i majtė?
 
Tani si e ke pyetjen, me kg? Se me kg jemi shumė mirė. Sa pėr koalicioni, ai ėshtė akti i duhur karshi popullit shqiptar dhe ne jemi shumė krenarė qė shqiptarėt tė qeverisen nga shumica aktuale dhe jo peng i njė pakice qė i ka marrė peng pėr 8 vjet.
 
Po pėr shėndetėsinė, ēfarė parashikon program juaj?
 
Ju e dini mirė, ne kemi njė koncept tjetėr. Pėr kėta, duhet lekė. Edhe drejtėsinė, me lekė e gjen tek kėta. Ne do ta ndryshojmė skemėn. Shėndetėsinė do ta kthejmė brenda katėr viteve tė para, falas. Flas pėr sistemin publik. Me lekė, pa lekė, me punė, i papunė: Tek dera e spitalit do shėrbehet pa lekė!

Po pėr punėsimin, a parashikoni ndonjė rritje tė asistencės, sė paku pėr kryefamiljarin?
 
Ne e mendojmė ndryshe punėn e punėsimit dhe asistencėn. Asistenca ėshtė kthyer nė lėmoshė politike; jepet pėr njerėzit nė varfėri pėr t’u marrė votėn. Pėr ju, njerėzit nė kulm tė moshės, tė jetosh me atė lėmoshė, nuk ėshtė normale. Ne nuk do tė japim lėmoshė pėr askėnd qė ėshtė nė gjendje pune. Fondin e ndihmės ekonomike do ta kthejmė nė fond punėsimi. Nėse sot ndihma ekonomike ėshtė 40 mijė lekė e katandiset me 30 mijė e ca lekė, por me tė nuk shtyhet mė shumė nė njė familje. Ne do ta shtojmė dhe do themi: Hajde dhe shėrbe nė komunitet e merr mė shumė. Nga njera anė do rrisim punėsimin, do integrojmė njerėzit nė shoqėri qė tė ndihen tė dobishėm dhe do krijojmė kushte qė njerėzit tė marrin mė shumė. Atyre qė nuk duan tė punojnė, shteti nuk u ka asnjė detyrim.

Po pėr kopshtet e fėmijėve, a do bėhet gjė? Kopshti "Xixėllonjat" qė ju keni ndėrtuar kėtu nė lagje, ende s'ka drekė pėr fėmijėt...

Unė bėra "Xixėllonjat", ai qė erdhi mbrapa duhet t'u japė drekėn "xixėllonjave", sepse ne e futėm drekėn nė tė gjitha kopshtet dhe prindėrit u kėnaqėn.

Ēfarė mund tė bėjė PS-ja pėr kėto ditė qė i kanė mbetur moshės sė tretė, qė jeton nė kėtė amulli urbane?
 

Kjo pyetje ėshtė njėsoj si pėr “Xixėllonjat”. Kėtu u bė parku mė i bukur dhe u krijuan kushte, mirėpo ja, dėgjoni fėmijėt qė thonė “Sala, Sala” e ne do tė bėjmė njė ndryshim rrėnjėsor. E para, do ndryshojmė rrėnjėsisht mėnyrėn si do merren mėsuesit nė shkollė: jo mė me urdhėr nga partia, por as nga pushteti. Ne do ndėrtojmė asambletė e prindėrve, qė do jetė bashkė me atė tė qeverisė dhe tė gjithė ata qė pretendojnė tė bėhen apo tė qėndrojnė si mėsues, do dalin para kėtij komisioni dhe do intervistohen. Nėse prindėrit nuk i miratojnė mėsuesit, ai mėsues nuk futet mė nė shkollė. Se nė atė moment ai qytetar nuk ėshtė mė zgjedhės, por prind, qė interesohet pėr fėmijėt dhe shkolla nuk do jetė mė kazermė por qendėr komunitare.  

Lidhur me moshėn e tretė nuk premtojmė 6-fishim tė pensionit si Saliu, por do pėrpiqemi tė ulim koston e jetesės. Se e vėrteta ėshtė se ai i rriti vėrtet pagat e mėsuesve, por puna ėshtė se sa blen me ato lekė. Se lekė mund tė presėsh sa tė duash, por puna ėshtė sa blen. Dhe ne do tė ulim taksat  pėr ata qė fitojnė dri nė 1.5 milionė lekė, qė do tė thotė mesatarisht njė pagė mė shumė nė fund tė vitit. Kush nuk ėshtė nė punė, do pėrfitojė nga ulja e taksės nė ushqime qė do ta bėjmė zero. Kush ėshtė familjar do pėrfitojė nga ulja e taksės sė energjisė, nga 20% nė 6%  dhe ata qė kanė mjete nė fshat, do fitojnė nga ulja e taksės nė makineritė e fidanėt.  

Mė thanė qė nė njė spot tė tyre, ata thonė qė Rama rriti taksat kur ishte nė bashki. Kjo ėshtė gėnjeshtėr. E pėrgjysmuan taksėn e biznesit tė vogėl nė 2006-ėn dhe njė viti mė pas i futėn atė “katin pa leje”, 10% dhe mė pas, edhe tvsh. Sot shiheni vetėm gjendjen e atyre 400 mijė vetave qė jetojnė nėpėrmjet atij biznesi tė vogėl. Ne do t’i lehtėsojmė ata, s’ka rėndėsi nė janė socialist apo demokratė.

Si do ta ruani votėn nė 23 qershor?

E shoh qė e keni shumė merak kėtė. Por,  unė i gjatė jam, por s’jam as Herkuli, as Ciklopi. Kush e ka merak votėn dhe ajo shprehja “Si do ta ruani” merr pėrgjigje thjesht: Nė 23 qershor merr me vete edhe njė tjetėr qė nuk ka votuar. Vėrja syrin qė tani! Urdhėroni dėgjoni se kush i bie borisė dhe ai qė ankohet pėr ne! Ne udhėtojmė me autobus dhe as i biem borisė dhe as pėrjashtim, ecim nė radhė me gjithė tė tjerat. Flet ai qė ecėn me njė xhup tė blinduar dhe me autoblindė.

Ēfarė do tė bėhet me tekstet alternative, qė janė shtuar shumė dhe janė pa cilėsi?
 
Do bėjmė njė reformė tė thellė tė teksteve alternative, duke nisur qė nga kufizimi i numrit. Prodhimi i tyre pėr tė fituar lekė nė kurriz tė nxėnėsve do tė ndėrpritet dhe do tė synohen tekstet qė pėrdoren nė vendet europiane.
 
Redaksia online
(ar.sh/shqiptarja.com)

5 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
Intervista
Romani “E penguara”, Kadare intervistė pėr gjermanen “Die Welt”
Humbja e PD nė zgjedhje, Salianji: Basha mori pėrgjegjėsitė e duhura
Sėmundja e rrallė, 19 vitet e vėshtira tė Geraldinės
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 25/07/2017, Viti VII - NR.173