Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 13:30 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport Intervista Kulturë Shëndeti VIP & Spektakel Horoskopi
Kulture
10 Shtator 2017 - 21:12 | përditesuar në 22:10
​Anėtarėt e nderit nė ASH letėr
Ramės: Reforma detyra juaj
Eleminimi i ASH dėmton tė ardhmen
Gati tė ndihmojmė nė 'Rilindjen' e Akademisė
Pas zgjedhjeve tė bėra nė Akademinė e Shkencave, tė cilat nuk janė pranuar nga kryeministri Rama, i cili paralajmėroi se nuk do tė ketė fonde pėr Akademinė pa u bėrė reformimi i saj.
 
Disa nga anėtarėt e nderit nė Akademinė e Shkencave i kanė shkruar njė letėr publike kryeministrit Edi Rama, ku kėrkojnė tė mos shpėrbėhet institucioni ku bėjnė pjesė.
 
Ata theksojnė nė letėr se ėshtė detyra e Ramės qė tė bėjė reformėn dhe tė bėjė “Rilindjen”, e Akademisė sė Shkencave.

Akademikėt shprehen se “lėvizja drejt eliminimit tė institucionit do tė ēojė nė njė pikė pa kthim, qė mund tė dėmtojė tė ardhmen e kėrkimit shkencor nė Shqipėri dhe se duhet tė bėhet reformimi i saj nė njė qendėr kėrkimore moderne dhe konkurruese ekselence”.

“Juve, Zoti Kryeministėr, ju takon detyra tė nisni “Rilindjen” e Akademisė, kolegėve tanė u takon ajo e realizimit, edhe me kontributin tonė tė pa interes nėse do tė na kėrkohet”, shkruajnė akademikėt tė cilėt shprehen se janė tė gatshėm tė marrin pjesė nė ēdo diskutim me kolegėt e tyre akademikė shqiptarė pėr tė filluar "stinėn e re tė rilindjes sė Akademisė sė Shkencave".

LETRA E PLOTE
Shkėlqesia Juaj Zoti Kryeministėr,
 
Ne, nėnshkruesit e kėsaj letre publike, nė cilėsinė e anėtarėve tė nderit tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, Ju drejtohemi me kėtė apel tė sinqertė, me qėllim qė Ju tė mos vijoni drejt shpėrbėrjes sė institucionit nė tė cilin e kemi pėr krenari tė jemi pjesė. Pėr mė tepėr Ju ftojmė tė bėheni promotor i hapjes sė njė faze tė re tė dialogut me botėn akademike, duke vazhduar nė qėllimin pėrfundimtar tė propozimit tė njė reforme tė mundshme dhe rigoroze tė sektorit delikat tė arsimit tė lartė dhe kėrkimit shkencor.
 
Edhe ne, nėnshkruesit, ndajmė bindjen se pjesa mė e madhe e kohės qė ishte nė dispozicion pėr tė ndėrmarrė njė proces radikal reformues tė Akademisė ka kaluar jo nė mėnyrė efikase, dhe se sot, ndoshta, ėshtė mė se e nevojshme dhe e pėrshtatshme transformimii saj nė njė qendėr kėrkimore moderne dhe konkurruese ekselente.
 
Pėr shkak tė ndjenjės sė pėrgjegjėsisė individuale dhe kolektive, ne mendojmė se lėvizja drejt eliminimit tė institucionit do tė ēojė nė njė pikė pa kthim, qė mund tė dėmtojė tė ardhmen e kėrkimit shkencor nė Shqipėri. Kjo ėshtė ajo qė ne themi, pa ushqyer supozimin se disponojmė zgjidhje pėrfundimtare dhe efektive, dhe pa pretenduar tė zėvendėsojmė pritshmėritė legjitime tė programit tė ri qeveritar qė do tė bėni. Por, ndonjėherė kurajoja pėr tė qendruar dhe pėr tė diskutuar mund tė rezultojė mė pėrmbushėse e ndoshta edhe mė e dobishme, duke evituar tė biem nė gabime tė pariparueshme si ato kur nė tė njėjtėn kohė bashkė me ujėrat e pista hedhim edhe foshnjen. Akademia e Shkencave, si institucionet e tjera publike shqiptare, ka pėrjetuar tranzicionin e gjatė dhe tė pafund nga diktatura nė demokraci, qė ka tronditur shoqėrinė shqiptare. Ju vetė e keni bėrė tė vetėdijshme atė, kur keni theksuar nevojėn pėr tė ngritur strukturat publike shqiptare, nė radhė tė parė universitetet, nė njė regjim normaliteti.
 
Formula Juaj “tė bėjmė shtet” ishte mė e pranuara, sa mė tė dukshme ishin mosfunksionimet burokratike, padrejtėsitė sociale, format korruptive, qė, nė kompleksitetin e tyre, rrėnojnė shoqėrinė shqiptare dhe fshikullojnė qytetarėt nė jetėn e tyre tė pėrditshme. Nė vitet kur shqiptarėve u mohohej e drejta pėr t’u ndjerė “qytetarė europianė” shumė nga ne kanė qenė mbėshtetės aktivė tė kėrkesave tė paraqitura nė universitetet tona nga studentėt e vendit Tuaj, tė cilėt, tė dekurajuar nga kushtet e universiteteve shqiptare, synonin tė studionin jashtė vendit. Ata ishin tė rinj qė linin shuma tė konsiderueshme si “peng” pėr t’iu pėrmbajtur standardeve qė i pėrulnin dhe i poshtėronin. Megjithatė, u arrit qė shumė prej tyre tė diplomohen, disa tė vazhdojnė trajnimet e tyre shkencore jashtė shtetit dhe nė disa raste edhe tė rekrutohen nė universitetet tona. Gjithė kjo ndodhi nė sintoni dhe me mbėshtetjen e plotė tė kolegėve tanė tė shquar nga universitetet publike shqiptare dhe Akademia e Shkencave. Ka qenė njė periudhė e gjatė tranzicioni qė ende nuk ka mbaruar, por qė, edhe falė ndėrhyrjes Tuaj tė vendosur reformuese prej disa vitesh, ėshtė karakterizuar nga njė ndryshim i rėndėsishėm i trendit.
 
Ne e gjejmė nė universitetet, tė cilat, ndėrsa ende ankohen pėr hendekun me standardet evropiane (por ne i sigurojmė ata se kjo nuk ėshtė “primati” negativ ekskluziv i Shqipėrisė). Megjithatė nuk mund tė thuhet se janė nė tė njėjtin nivel me anarkinė e njėzet viteve tė kaluara, ndėrkohė qė ka njė burim optimizmi nė rrugėn e ndėrmarrė nga universitetet shqiptare pėr tė rindėrtuar besimin tek familjet dhe studentėt, duke iu bashkuar pėrpjekjeve tė sinqerta tė stafit akademik pėr realizimin e trajnimeve shkencore gjithnjė e mė konkurruese.
 
Ne nuk e fshehim se xhepat e mėdhenj tė rezistencės pasive pengojnė njė pėrfundim tė mirė tė procesit reformues, por ky argument ėshtė fitimprurės vetėm pėr ata qė nuk kanė kulturė qeveritare dhe i dorėzohen populizmit tė zakonshėm: “sa mė keq tė shkojė, aq mė mirė”. Sigurisht nuk ėshtė kjo tema mė e pėrshtatshme pėr tė trajtuar ēėshtjen qė nė kėto ditė ka shpėrthyer nė mėnyrė mediale duke supozuar trajtat e njė improvizimi dhe jo tė njė serie dramatike tė vėshtirėsisė institucionale qė lėngonte prej kohėsh dhe qė akoma nuk ka gjetur zgjidhjet e duhura. Akademia e Shkencave ka vuajtur kėrcėnime politike, duke pėsuar censurė tė pashembullt, qė, sipas nesh, pėrfshihet dhe ajo nė faktorėt qė e kanė zvogėluar dhe sjellė nė gjendjen komatike qė ajo ndodhet sot.
 
Duke i prerė qendrat nevralgjike jetike, institutet historikė, tė cilėt pėrbėnin motorin e vėrtetė propulsiv tė kėrkimit shkencor gjatė periudhės komuniste, Akademia u katandis nė njė strukturė tė thjeshtė honorifike me burime njerėzore tė kufizuara e me pak stimuj, shpesh e akuzuar se ishte nė “opozitė” dhe disa herė “bashkėudhėtare” e qeverive tė ndryshme; duke iu nėnshtruar akuzave dhe shpifjeve mė tė rėnda , pa patur asnjė zė, tė brendshėm ose tė jashtėm, qė tė ngrihet pėr tė kujtuar se kjo ėshtė e njėjta Akademi e Shkencave, qė nė periudhėn mė obskurantiste tė historisė sė Shqipėrisė kishte pėrfaqėsuar, nė tė mirė dhe tė keq, njė pikė referimi dinjitoze dhe tė respektuar pėr albanologjinė ndėrkombėtare, pėr tė cilin asnjė studiues i huaj – ne tė parėt – nuk ia mohoi kurrė rolin e bashkėbiseduesit tė privilegjuar. Ajo qė ka ndodhur nė mė shumė se dy dekada ka qenė njė sulm serioz ndaj lirisė sė shkencės dhe sė drejtės sė shenjtė tė kėrkimit shkencor pėr t’u organizuar nė pėrputhje me procedurat dhe standardet e miratuara nė ēdo pjesė tė botės demokratike. Tentativat e sabotimit tė funksionit primar, tė diskreditimit tė profilit profesional, tė pikturimit si tė njė karikaturė e sė shkuarės, tė braktisjes nė fatin e vet dhe madje deri nė frikėsimin e atyre qė guxojnė tė propozojnė pėrpjekje tė ndrojtura pėr ta pėrshtatur atė me nivele mė tė pranueshme; pėr mė tepėr kėtyre u janė shtuar forma tė pashpjegueshme tė imobilitetit, strategji konfuze qė kurrė nuk u konsoliduan nė projekte tė vėrteta dhe reale, teorema tė tymosura tė asimiluara nga leximi i nxituar i statuteve tė tė tjerėve qė konsideroheshin si tė pėrshtatshme pėr Shqipėrinė, siē ishin ato tė Anglisė, Francės ose Italisė, vende plotėsisht ndryshe dhe qė me tė drejtė mburren me eksperienca tė konsoliduara nė kėtė sektor. E gjitha kjo ndodhi pa hapur njė diskutim tė sinqertė edhe tė zgjatur nė kohė, pėr situatėn aktuale dhe pėr shkaqet qė e sollėn atė, mbi hipotezėn e njė reforme tė mundshme tė pėrshtatshme pėr potencialin e njė vendi nė zhvillim si Shqipėria, dhe pėr tė pėrmbushur njėkohėsisht pritshmėritė pėr njė specializim tė lartė tė gjeneratave tė reja dhe pėr njė vleftėsim tė avancuar tė mallrave dhe burimeve ekonomike, mjedisore, kulturore dhe industriale tė vendit. Me njė fjalė, njė projekt tė vėrtetė dhe tė pėrshtatshėm i cili shikonte tė ardhmen e Akademisė pa iu nėnshtruar domosdoshmėrisht polemikave tė paqarta dhe debatit tė kryer kėto ditė nga filozofėt e rinj me qėndrim gjakftohtė, nga tė cilat Shqipėria duket se ka mrekullisht me shumicė pas rrėzimit tė regjimit tė vjetėr.
 
Zoti Kryeministėr,
 
Nuk Ju fshehim se eliminimi pėrfundimtar i Akademisė sė Shkencave nga tabloja institucionale e arsimit tė lartė dhe kėrkimit shkencor trondit ndėrgjegjet tona pėr njė arsye tjetėr qė mendojmė se ėshtė e nevojshme tė ngrejmė: ajo krijon njė mundėsi shumė mė tė dėmshme nga sa mund tė jetė nė vetvete tentativa e shkrirjes, qė ėshtė ajo e ndėrtimit tė strukturave alternative nė varėsi tėrėsore nga politika, nga stinėt dhe humori i saj. Nė botėn e sotme shumė tė globalizuar, ėshtė mė e nevojshme tė sigurohet autonomia e kėrkimit shkencor, duke e bėrė atė gjithnjė e mė tė lirė nga kushtėzimi i jashtėm i interesave tė politikės, pėrfshirė dhe ato tė industrisė. Nė asnjė vend tė botės nuk pėrndiqet shėrbimi i shkencės, me pėrjashtim tė vendeve nėn diktaturė. Autonomia nė mjediset e shkencės dhe promovimi shkencor ėshtė nė fakt njė nevojė thelbėsore pėr tė matur jo vetėm shkallėn e demokratizimit tė brendshėm tė njė vendi, por edhe pėr pėr tė studiuar aftėsinė e tyre pėr tė identifikuar dhe zhvilluar, nė njė autonomi tė pėrsosur dhe tė vetėdijshme, bashkėpunime tė frytshme dhe tė qėndrueshme me institucionet ndėrkombėtare akademike dhe universitare nė bazė tė interesave tė pėrbashkėta kėrkimore. Ndėrhyrjet e jashtme mund tė jenė shkak i ndryshimit tė procedurave normale tė protokollit dhe shpesh ndikojnė nė bashkėndarjen e projekteve me interes reciprok tė dyanshėm tė partnerėve, pėr shkak tė faktit se gjuhėt e shkencės dhe politikės shpesh nuk takohen dhe nuk ndajnė tė njėjtėn gramatikė bazė. Duke ripėrsėritur kėtė parim universal, ne ripėrtėrijmė gatishmėrinė tonė pėr tė marrė pjesė nė ēdo diskutim me kolegėt tanė akademikė shqiptarė pėr tė filluar stinėn e re tė rilindjes sė Akademisė sė Shkencave. Ne jemi plotėsisht tė bindur se aty ekziston potenciali, burimet dhe vullneti pėr tė ringjallur fatet e institucionit prestigjioz qė pėr vite me radhė i ka dhėnė shkėlqim dhe orientim albanologjisė. Akademia nuk u ndėrtua as nga godina dhe as nga pagat, por nga burrat bujarė, intelektualėt e apasionuar, studiues eruditė me vlera tė respektuar nga kolegėt e tyre nė botė, si Aleks Buda, Eqrem Ēabej, Mahir Domi, Shaban Demiraj, Ylli Popa, Kristo Frashėri, Jorgo Bulo, Stefanaq Pollo, Dhimitėr Shuteriqi, Selaudin Betekshi, Petrit Gaēe, Petraq Pilika dhe eksponentėt e tjerė tė shumtė tė brezit tė parė tė akademikėve, qė ditėn tė disenjojnė njė rol dhe njė funksion pėr Akademinė “e tyre”, duke u ofruar brezave tė ardhshėm me angazhimin e tyre njė model tė jetės dhe tė shkencės, me respekt pėr kolegėt dhe me pasion pėr kėrkimin. Ndjekėsve tė tyre u takon detyrimi, pikėrisht nė kėtė moment tė vėshtirė dhe tė papėrsėritshėm qė tė imitojnė shembullin e tyre bujar.
 
Juve, Zoti Kryeministėr, ju takon detyra tė nisni “Rilindjen” e Akademisė, kolegėve tanė u takon ajo e realizimit, edhe me kontributin tonė tė pa interes nėse do tė na kėrkohet.
 
Pėr sa mė sipėr, mbetemi nė dispozicion kur dhe nėse Juve e shihni tė nevojshme t’Ju takojmė personalisht pėr tė ofruar bashkėpunimin tonė.
 
Ju falenderojmė pėr vėmendjen Tuaj.
 
Prof.
 
ALIU Ali Anėtar nderi Kosovė
 
ALTIMARI Francesco Anėtar nderi Itali
 
DJUROVIĆ Momir Anėtar nderi Mal i Zi
 
ISMAJLI Rexhep Anėtar nderi Kosovė
 
J. D. DRENTH Pieter Anėtar nderi Hollandė
 
JOCHALAS Titos Anėtar nderi Greqi
 
MANDALĄ Matteo Anėtar nderi Itali
 
PIERONI Andrea Anėtar nderi Itali
 
QOSJA Rexhep Anėtar nderi Kosovė

Redaksia Online
Er.K/Shqiptarja.com

13 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
derrat Jo vetem qe Duihet te shkrihet MENJEHERE, por keta hajdute me ēizme DUHET te vihen para bankes se akuzuarve me akuzen per vjedhje e grabitje te buxhetit te shtetit ne permasa te medha e per nje kohe te gjate. Te kerkohet BURGIM TE PERJETESHEM (Ne fakt vetem ca vire i kane ngelur ketyre horrave, se edhe po ti denosh e pakta 5 vjet keta te rrjedhur aq e kane ymrin). Te behen shembull ne shekuj qe asnje derri tjeter te mos ti shkoje mendja qe te mashtroje e perfitoje ne kete menyre...
avatar
Anonim
DUHET TE MBYLLET E TE SHKRIHET MENJEHERE! O qenie mjerane qe emrin e keni 'njerez' po qe as i vini anes ketij 'Titulli'. Po si s'e kuptoni se e vetmja zgjidhje, PO E VETMJA eshte zhdukja dhe shkrirja E MENJEHERSHME e kesaj ēerdhe e strofkulle mjeranesh hajdute me kollare qe kane gjysme shekulli qe VETEM vjedhin e grabisin arken e shtetit pa bere asnje gje. PO ASNJE GJE AMA... Dhe ju vazhdoni akoma te merreni me keto laro te rrjedhur. Vetem ne kete shtetin tone gjysmak e te semure ndodhin keto gjera...
avatar
Anonim
Dritani Mender akademiket Floran Vila, gjoja fizikan apo Petraq Petro, gjoja matematikan, s'jane vecse byt**epires te Saliut. Po te futen ne provimin e matures, ngelin. Keshtu i donte Saliu. Krye "Akademiku" gudar Beqiraj, gjasme informatikan, nuk njeh as programin e informatikes te shkolles se mesme.
avatar
Anonim
a dine keto akademiket qe i kane bo Rames leter te hapur si funksionon akademia e shkences,me zgjedhjen e kryetarit si puna PUTIN MEDVEDEV -MEDVEDEV -PUTIN keshtu funksionon edhe akademia e shkences shqiptare,o te nderuar akademik te nderit.
avatar
Anonim
bardhanjeli Nese Edi Rama bie ne gracken e kytyre akedemucave,eshte politikani me i urren e rrenacak i kombit shqiptar.Lrgoj ato qelbesira nga akademia se e kan qelb,ose fol e mba ose pjerdh e ha thot populli
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Shqipėria si Finlanda, modeli i ri i arsimit nga zv.ministrja Shahini
Tre oficerėt, Vasili: Operacioni pėr arrestimin u dekonspirua nga policia
Bashkėshorti i Esmeralda Uruēit: Ja si fitova ndaj shpifjes sė RD-sė
Këndi i Njoftimeve
Oferte Punesimi
Shtypi i ditës
Datë 25/11/2017, VITI VII- NR.279