Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 06:30 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Kulture NGA ARLINDA GUMA
06 Gusht 2017 - 08:50 | përditesuar në 10:22
66 Kg vetmi/Recensė pėr njė libėr
qė nuk gjendet nė asnjė librari!
Ёshtė zhgėnjyese se si Ministria e Kulturės u jep fonde sejmenėve tė saj militantė, pėr tė pėrkthyer veprat e  tyre nė gjuhė tė tjera... ndėrkohė qė veprat e autorėve vėrtet tė talentuar si Ardita, nuk gjenden as nė librari... Kėrkojeni nė internet dhe lexojeni poezinė e Ardita Jatrusė. Nėse nuk e lexoni, nuk humbet autorja, por lexuesi. Po tė keni pak fat, Ardita do ta nxjerrė librin nga “sepetja” dhe do t’jua dėrgojė...

Poezinė e Ardita Jatrł-sė e kam hasur nėpėrmjet internetit dhjetė vite mė parė. Njė poezi par excellence, e cila, pėrveē tė tjerash pėrshkohet nga njė dėnesė e brishtė, e bukur...
E pėrsosur artistikisht, fluide, me njė sinqeritet vrastar... dhe me njė pėrzierje tė ngrohtė aromash; tė Shqipėrisė ku ka lindur poetja, dhe tė qytetit tė Selanikut, ku ajo jeton prej shumė vitesh.
Unė Arditėn nuk e kam takuar asnjėherė, por e ndiej tė afėrt prej poezisė sė saj.

Nuk mund t’i jap njė kombėsi kėsaj poezie, por mund ta quaj fare mirė; Poezi Europiane, sepse ėshtė tėrėsisht jashtė skematikės dhe cungimeve, qė autorėve shqiptarė (edhe tė rinjve) u ka lėnė nė pavetėdije realizmi socialist.

Ka shumė shpirt poezia e Arditės, ashtu siē ka edhe njė individualitet tė spikatur, tė pangjashėm me askėnd tjetėr.

Ndėrsa mė ndodh shpesh tė lexoj poezi me lojėra fjalėsh, qė nuk tė lėnė asgjė nė mend kur i mbaron sė lexuari, e bukura e poezisė sė Arditės qėndron te fabula, ēdo poezi e saj ka njė fabul tė spikatur, e cila tė mbetet gjatė nė mendje.

Ajo ėshtė e aftė ta shndėrrojė nė poezi, edhe gjėnė mė pak poetike tė mundshme.

Ardita Jatrł dallohet pėr ndjeshmėrinė delikate nė vargje, por disa poezi tė tjera tė saj jane krejt e kundėrta e kėsaj delikatese. Ato janė gati fshikulluese dhe tė skalitura vrazhdė, mjeshtėrisht vrazhdė... vėrtetėsisht vrazhdė...

Njė ditė e pyeta virtualisht Arditėn se ku mund ta gjeja librin e saj me poezi dhe ajo m’u pėrgjigj: “Mos mė lėndo! Unė librat i mbaj nė sepete dhe ua dhuroj miqve.”
U trishtova.

Kurrsesi nuk doja ta lėndoja, por me mjaft delikatesė vazhdova t’i thosha se doja ta bleja librin dhe se nuk e doja si dhuratė, sepse kjo mė duket shenjė respekti kundrejt punės sė artistit, por pikėrisht atė ēast dikush tjetėr ndėrhyri dhe i tha nė mėnyrė fare tė paturpshme: “Ma dhuro edhe mua...”

Dhe Ardita ia ktheu: “Mirė, po ta dhuroj dhe ty...”

Njerėzit qė shkruajnė, shpesh ndeshen me kėrkesa tė tilla, fjali vulgare tė llojit: “Dhe ti, s’na dhurove njė libėr...”  Kėrkesa qė demonstrojnė njė mungesė respekti tė shėmtuar pėr punėn e shkrimtarit apo poetit. Por nuk ėshtė vetėm kjo... Ē’ėshtė mė e trishtueshmja, librat e Arditės nuk gjenden nė asnjė nga libraritė e Shqipėrisė. Dhe kjo, jo sepse janė shitur, por sepse nuk ekzistojnė. Nuk kane ekzistuar ndonjėherė nė ndonjė librari, nuk dinė si qėndrohet nėpėr librari. E vetmja gjė qė dinė ėshtė tė dergjen gojėkyēur nė “sepete”.

Nė tė vėrtetė, ndodh shpesh qė librat e mirė tė mos gjenden nėpėr libraritė shqiptare, ndėrkohė qė tė ēpojnė sytė nėpėr vitrina librat e personazheve mediatikė, tė cilėt dallohen pėr injorancėn enciklopedike. (Kujtoj kėtu se sa shumė jam stėrmunduar pėr tė gjetur njė libėr me poezi tė Frederik Rreshpjes, derisa njė botues skrupuloz, Z. Myftar Gjana, botoi njė pėrmbledhje vitin qė shkoi, hartuar me shumė dashuri.)

E pyes Arditėn se pėrse nuk gjenden librat e saj nėpėr librari, dhe ajo mė thotė se pasi kontaktoi disa botues pėr tė botuar librin e saj dhe nuk mori asnjė pėrgjigje (emri im nuk u thoshte asgjė, u shpreh ajo, edhe pse Ardita ėshtė botuar nė disa revista letrare; greke, angleze, etj.) mė nė fund njė shtėpi botuese shqiptare, me ēmim mjaft tė kripur, iu pėrgjigj menjėherė, i tha se ia merrte pėrsipėr edhe shpėrndarjen.

Kjo shtėpi botuese, nė fund i doli fjalės nė lidhje me shpėrndarjen, sepse sipas saj “askush nuk lexon poezi”. Fjalia e fundit mė kujtoi njė librar te Adrioni, tė cilit njė ditė i kėrkova njė libėr me poezi tė Alain Bosquet dhe ai ma ktheu: “Ēfarė kėrkoke dhe ti, nuk lexon njeri poezi sot.” Madje mblodhi edhe buzėt gjithė pėrēmim pėr poezinė.
 
Kėshtu pra, jam duke bėrė kėtė shkrim promovues pėr poezinė e Arditės, ndėrkohė qė lexuesi nuk ka se ku ta gjejė kėtė poezi. (Kėto gjėra ndodhin vetėm nė Shqipėri! Nė kėtė vend absurdi tė ndjek nė ēdo hap...)
Dhe e kam fjalėn pėr njė poezi si kjo:
 
 
Antony,
mos vdis kėsaj vjeshte
se ky pikėllim i kuqėrremtė i natyrės duhet ndier nė asht
dhe muzgun kur ngjit fytyrėn qelqeve me brymė.
Eh, dhe liqenin e hirtė e tė heshtur pa njė shpend.
Por asnjė vjeshtė nuk ėshtė njėsoj,
as dashuritė.
 
Shqiptarėt nuk e duan poezinė! A nuk ėshtė ky njė pohim i nxituar? Nė Shqipėri dhe nė gjithė vendet ish-komuniste, ka mė shumė poetė se prozatorė. Ne kemi njė traditė tė mirė me poezinė. Diktaturat kanė patur kujdes pėr poezinė, pėr shkak tė ideologjisė i kanė dhėnė asaj njė vend tė rėndėsishėm. Problemi qėndron pikėrisht te botuesit.

Tė marrėsh njė licensė pėr tė hapur njė shtėpi botuese nuk ėshtė thjesht ēėshtje biznesi. Kur hap njė shtėpi botuese ke njė pėrgjegjėsi morale ndaj kombit tėnd se ēfarė ushqimi do t’i servirėsh. Botuesi orienton shijet dhe nuk ėshtė ēudi pse sot shijet e tė rinjve shqiptarė janė ndotur me librat e Steel-it apo Cohellho-s, sepse ashtu tė ndotura janė edhe shijet dhe interesat e botuesve qė i promovojnė.

Letėrsia ėshtė shtylla kurrizore e njė kombi, tė gjitha artet derivojnė nga ajo; pa njė tekst tė bukur letrar nuk mund tė krijohet njė kėngė e mirė... dhe pa njė skenar tė mirė, prej dorės sė njė shkrimtari, nuk mund tė ndėrtohet njė film i mirė... E ta lėsh atė nė duar qė drejtohen vetėm nga pėrfitimi, siē janė disa duar botuesish shqiptarė, ėshtė njė ndėr krimet mė tė mėdha qė mund t’i bėsh kėtij kombi. (kam njohur njė botues, i cili fjalėn Tiranė, e shkruante Tiran...)

Botuesit shqiptarė promovojnė autorin qė paguan mė shumė para, apo atė tek i cili kanė interes pėr bizneset e tyre. Dhe kėta autorė parallinj, apo qė kanė poste tė rėndėsishme, shpesh qėllon tė jenė fare amatorė nė veprat qė krijojnė, pėr tė mos thėnė qesharake. Por kjo nuk ka fare rėndėsi. Tamburėt nė lidhje me librat e tyre janė tejet tė zhurmshėm.

Botuesit as qė e lodhin veten tė nxjerrin nė sipėrfaqe autorė qė do t’i bėnin nder ēdo librarie... Atyre nuk u intereson fare talenti i Arditės dhe poezi si kjo “qė te shkon deri nė asht”... (nėse do pėrdorja njė varg tė saj):
 
Ana,
kujdesu pėr mua
krihmi flokėt me gishtėrinjtė e hollė se pėr ty kam krijuar njė himn.
Eja, lamė pėr tė fundit herė
dhe e dashur, falmė,
siē ti fal shiun kur gjethet rrėzon nė tokė, padashur. Nė sirtar ėshtė njė fletore
pentagrami,

hape nė faqen e fundit dhe
kėndoje pa zė. Pranoje si
dhuratė,
pastaj thuamė, nėse i
mungon diēka qė tė jetė
e pėrsosur.

Kėshtu, pas gjithė andrallave, Ardita e botoi librin nė njė shtypshkronjė.
E trishtė, e dhimbshme, qė poezi kaq tė larta artistikisht si kėto, tė mos jenė nė asnjė librari:
Nė fund tė fundit Antony kjo ėshtė jeta,
 
i njėjti diell qė lind
tė njėjta dhe perėndimet.
Fati ynė nuk ėshtė i njėjtė.
 
Ndaj kur tė zgjohesh mėngjesin tjetėr,
eja mė trego historitė e tua, i kthjellėt,
pėr zhgėnjimin tėnd me zonjėn Mina e
pėr natėn e ndarjes qė u rrahėt paq.
 
Pėr tė shtunėn qė desh vrave veten pėr pak.
Tregomė gjithēka…
 
O Zot, mė dhimbsesh.
Ta marrė e mira, sa shumė qė ngjajmė
 
E trishtė, e dhimbshme, qė nxėnėsit e shkollave njohin vetėm Dritėro Agollin me shokė...
E trishtė, e dhimbshme, qė sot nė vitin 2017, nxėnėsit shqiptarė, poezi quajnė vargėzimin me rimė.
E trishtė, e dhimbshme, qė poetėt e pas 90-ės, si Ardita, nuk pėrfshihen nė tekstet mėsimore.
Dhe pastaj themi: “Ēfarė rinie ėshtė kjo?...”

Ёshtė zhgėnjyese se si Ministria e Kulturės u jep fonde sejmenėve tė saj militantė, pėr tė pėrkthyer veprat e  tyre nė gjuhė tė tjera... ndėrkohė qė veprat e autorėve vėrtet tė talentuar si Ardita, nuk gjenden as nė librari...
Ardita u pėrpoq t’i linte gratis tre libra nga tė sajat njė librareje, dmth., t’ia falte, dhe librarja nuk ia pranoi. (Pėrse t’i merrte? Ē’lidhje kanė me librin libraret? Ato i ka zėnė halli me tė... Ato ėndėrrojnė tė behen velina apo modele.)   

Njė indiferencė armiqėsore...
Kjo indiferencė rritet nė rastin kur autorja ėshtė grua... madje njė grua mjaft e hijshme, siē duket se ėshtė Ardita (veprimi i parė qė bėn njė botuese kur takon njė grua qė shkruan,  ėshtė hedhja e njė vėshtrimi nga koka te kėmbėt me sy tė picėrruar).

Kėrkojeni nė internet dhe lexojeni poezinė e Ardita Jatrusė. Nėse nuk e lexoni, nuk humbet autorja, por lexuesi. Po tė keni pak fat, Ardita do ta nxjerrė librin nga “sepetja” dhe do t’jua dėrgojė.
Ndėrkohė qė tamburėt mbi veprat mediokre tė asgjėbėrėsve universalė (siē i quajti dikush nė facebook autorėt mediatikė) do tė vazhdojnė tė bien duke lajmėruar funeralin e letėrsisė...
Me titullin 66 kg vetmi, Ardita Jatru sikur e ka parashikuar dhimbshėm fatin e librit tė saj.

Sepse kjo ėshtė ajo vetmia e madhe e emigrantėve shqiptarė, tė talentuar si Ardita, pėr tė cilėt shteti nuk ka asnjėlloj kujdesi... ca tė talentuar tė mbetur pa atdhe...
Ca shpirtra tė humbur qė vėrtiten mbi njė rrip toke, qė nuk i mėkoi kurrė...
dokument

Redaksia Online
D.T/Shqiptarja.com

6 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
c'rendesi do kishte ? Mi chiamo (Nesuno ) "Poezi , un jam zhytur ne Melankoli , e malli per Ty me ndjek ne cdo hape." Ardita Jatru meriton gjithe vleresimin e autorit te shkrimit , qe sinqerishte mua me befason ,ne kte kritik qe godet ku duhet , absurditetin e asaj Bote ordinere . Kam lexuar shume internetit ,por nji nga te vetmet ku dallova ate substancen e vertete te ndjenjes poetike ,te Poetes se mirefillt ishte pikerishte A.Jatru . Edhe vet jam cuditur perse ajo nuk ishte e njohur ne Shqiperi ,I uroj Poetes shume suxese ne librin e
avatar
Anonim
Tao Poete e vetmuar. Rim Jo, shpirt e ndjejnje siperfaqsore ne shkrim. Per mendimin Tim keto quhen tregime.
avatar
Anonim
Librashitesi Pse ska shkuar ne mitingje kjo shkrimtare?
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
​Balliu:Komisionerėt e PD u shitėn jemi tė hapur pėr bashkėpunim 
Ekskluzive/ Fleckenstein rrėzon raportin e teknikėve tė PD-sė
Intervista/17 vjeēarja shqiptare hap shoqatė bamirėsie online
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 22/08/2017, Viti VII - NR.197