Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 19:14 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Intervista NGA KRISTI GONGO
05 Gusht 2017 - 07:54 | përditesuar në 10:18
’Po ju fashis idenė e pėrkthyesit tė
vetmuar,pėrkthimi kėrkon kthjelltėsi’
Kėtė herė, mendova se do tė ishte e nevojshme pėrveē rėndėsisė qė i kushtojmė krijuesve, tė vlerėsojmė edhe mundin e pėrkthyesve. Aida Dizdari, nė fakt shkruan edhe vetė nė gjuhėn shqipe, por veē kėsaj ajo gjithashtu mendon se vepra rishkruhet gjatė pėrkthimit dhe nė kėtė kėndvėshtrim pėrkthyesi ėshtė gjithnjė bashkautor. 

Nė njė intervistė pėr Shqiptarja.com, Aida shprehet se i qėndron besnike pėrkthimit pėr dashuri, por vlerėson shumė edhe pėrkthyesit qė ndjekin rreptėsisht  njė pėrmase tė caktuar. “Sipas mendimit tim njė pėrkthyes ėshtė ose duhet tė jetė para sė gjithash i dashuruar pas njė vepre. Qoftė edhe veē njė rresht, njė varg a njė fjalė, kjo duhet tė kalojė mes filtrave tė dashurisė, interesit, frymėzimit dhe informimit…”, tregon Aida.

Edhe pse nė poezinė “Mund tė shkruaj vargjet mė tė trishta sonte” tė Pablo Nerudės, ajo shprehet se duke qėnė pėrballė njė poezie tė madhe nga njė poet po i tillė, ėshtė e nevojshme gjetja e pikės sė dobėt, pasi poezia duhet tė rrjedhė nė shqip.

E pyetur nėse kur ka pėrkthyer kėtė poezi, ka qėnė edhe pėr tė njė natė e trishtė, ajo pėrgjigjet: “Nuk ka vend pėr trishtim e as mund tė mendohet lėshimi nėpėr gjėndje shpirtėrore personale kur je para njė pėrpjekjeje tė tillė. 

Ndjesė qė ndoshta ju fashis atė idenė romantike tė pėrkthyesit tė vetmuar, qė tejshkohet nga poezia e bėhet njėsh me tė, por besoj se lloji i punės kėrkon kthjellėsi. Gjithsesi unė pėrkthej atė qė dua, kėshtu qė i gjithė procesi ėshtė njė pėrmbushje shipirtėrore dhe, pėr mua, mėnyra mė e plotė pėr ta lexuar poezinė”. 

Artistja Dizdari, pėrveēse njė pėrkthyese shumė e mirė ka njė stil tė veēantė tė veshuri. Me sytė e saj tė kaltra, dhe buzėqeshjen kashmir tė butė, Aida bėn tė mundur qė edhe intervista tė rrjedh, pa e kuptuar kur kemi arritur nė fund. Lexojeni!
 
Intervista e plotė:

-Do doja ta fillonim intervistėn me njė pyetje qė mė bėn shumė kureshtare. Sa autor ndihet njė pėrkthyes? Sa e veshtirė ėshtė tė respektosh autorin e veprės nė tė gjitha dimensionet e tij apo ka gjithmonė pak vend pėr tė shprehur edhe ju veten tuaj?

Faleminderit sė pari, pėr kėtė hapėsirė. Takimi i pėrkthyesit dhe veprės letrare ėshtė gjithmonė njė pėrpjekje e vėshtirė pėr tė udhėtuar nga bota nė botė, nga kultura nė kulturė. Pėrkthyesi mundohet tė rikrijojė tė njėjtin efekt si nė tekstin burimor e tė pėrēojė sa mė natyrshėm kuptimet e mundshme.

Nė kėto kushte mendoj se vepra rishkruhet gjatė pėrkthimit dhe nė kėtė kėndvėshtrim pėrkthyesi ėshtė gjithnjė bashkautor. Pa dyshim bagazhi i pėrkthyesit, zhdėrvjellėsia, pėrvoja e tij… tė gjitha do tė shfaqen nė vepėr. Kjo nuk vjen nga mosdėshira pėr t’i qenė besnik autorit, por nga pamundėsia.

Ndėrsa sa i pėrket pjesės se sa autor ndihet njė pėrkthyes, mendoj se gjurmėt e dukshme tė pėrkthyesit  nuk pėrbėjnė qėllim. Shfaqja nė vepėr, siē thashė mė sipėr, ndodh prej nevojės e jo dėshirės. Nė poezinė e Nerudės qė ju keni zgjedhur pėr shembull, dallohen qartė ndryshimet me origjinalin.

Vendimet e marra prej meje dhe zgjedhjet qė kam bėrė janė pak si qasja qė kemi ndaj jetės:  s’mund t’i kesh tė gjitha, po mund tė synosh mė tė mirėn dhe dikur tė kėnaqesh me atė qė ke. Ėshtė e natyrshme se poezia ka kaluar pėrmes meje, pėrmes procesit tim tė tė kuptuarit dhe ndienjės sime estetike. Megjithatė pėr mua qėllimi i fundėm ėshtė tė paraqitet dhe tė duhet Neruda.

Emri im, nėse puna ėshtė e mirė, duhet tė shėrbejė thjesht si reference pėr tė mbėrritur mė shpejt tek autori.
 
-  A jua thjeshtėzon punėn  fakti qė ju shkruani edhe vetė nė gjuhėn shqipe?
Kėtė nuk mund ta them me saktėsi  sepse nuk kam qenė ndonjėherė vetėm pėrkthyese, por mendoj se stėrvitja, qoftė dhe ajo nė tė shkruar, zhdėrvjellson. 

Pėrkthimi ėshtė gjithsesi ndryshe nga tė shkruarėt pasi nėse ky fundit ėshtė njė frymėnxjerrje, procesi i pėrkthimit ėshtė njė cikėl i plotė frymimi gjatė tė cilit dhe pėrkthyesi, dhe vepra ndryshojnė. Nga ana tjetėr pėrmes tė tė shkruarit shfaqet vetvetja, ndėrsa gjatė pėrkthimit vetja shkon drejt anulimit.
 
- Mendoni se perkthimi i poezisė ėshtė mė i vėshtirė se i prozės? 
Jo, nuk do t’i dalloja… madje mendoj se deri diku proza ėshtė mė e vėshtirė.  Nėse disa poezi janė thjesht tė papėrkthyeshme, njė nga rreziqet qė i kanosen pėrkthimit tė  prozės ėshtė qė nga art, tė kthehet nė sport tė pėrdorimit tė fjalėve tė padėgjuara.

- Kur keni pėrkthyer 'Mund tė shkruaj vargjet mė tė trishta sonte' tė Pablo Nerudes, a ka qenė edhe pėr ju njė natė e trishtė?
Kjo poezi ėshtė pėrkthyer rreth 15 vjet mė parė. Ėshtė njė poezi e madhe e njė poeti tė madh, pėrballė sė cilės ndihesh gjithnjė e gjtihsesi si David.

Duhet t’i afrohesh me terezi, t’i gjesh atė pikėn e dobėt nga do tė nisė tė rrjedhė nė shqip. Nuk ka vend pėr trishtim e as mund tė mendohet lėshimi nėpėr gjėndje shpirtėrore personale kur je para njė pėrpjekjeje tė tillė. 

Ndjesė qė ndoshta ju fashis atė idenė romantike tė pėrkthyesit tė vetmuar, qė tejshkohet nga poezia e bėhet njėsh me tė, por besoj se lloji i punės kėrkon kthjellėsi.

Gjithsesi unė pėrkthej atė qė dua, kėshtu qė i gjithė procesi ėshtė njė pėrmbushje shipirtėrore dhe, pėr mua, mėnyra mė e plotė pėr ta lexuar poezinė. 
 
- Besoj qė pėrkthimi ėshtė gjithashtu njė proēes krijues edhe artistik, ndoshta me njė vėshtirėsi shumė specifike- sepse nuk mjafton tė njohėsh gjuhėt respektive- por , sipas jush, ēfarė duhet tė ketė njė pėrkthyes parasysh pėrpara se tė nise njė pėrkthim?
Jo, nuk mjafton tė njohėsh gjuhėt respektive ashtu si edhe nganjėherė nuk ėshtė e nevojshme t’i njohėsh ato. 

Koleman Barks pėr shembull, nuk e flet persishten por ėshtė pėrkthyes i Rumit. Ai mbėshtetet nė pėrkthime tė tjera tė veprės sė Rumit.

Shumė pėrkthejnė jo nga origjinali dhe gjithsesi prodhojnė vlerė. Kur unė pėrkthej nga gjuhė qė nuk njoh, dhe pse rrallė, mbėshtetem nė pėrkthime tė bėra nė disa gjuhė tė tjera dhe deri diku arrihet diēka e kėndshme. Mbetet pėr t’u diskutuar deri nė ē’nivel e kemi shpėnė ‘tradhėtinė’. Sipas mendimit tim njė pėrkthyes ėshtė ose duhet tė jetė para sė gjithash i dashuruar pas njė vepre.

Qoftė edhe veē njė rresht, njė varg a njė fjalė, kjo duhet tė kalojė mes filtrave tė dashurisė, interesit, frymėzimit dhe informimit… jo domosdoshmėrisht nė kėtė rend.  Tė kuptohemi, unė nuk kam gjė kundėr pėrkthimit rreptėsisht besnik ndaj njė pėrmase tė caktuar, zakonisht kuptimit, qė pėrqėndrohet mbi autorin dhe nuancat e gjuhėve tė pėrfshira.

Madje e vlerėsoj jashtė mase njė pėrpjekje tė tillė pasi kėrkon njė sforcim jo tė vogėl. Megjithatė unė parapėlqej dhe zgjedh ēdo herė pėrkthimin pėr dashuri. Kjo tė orienton qė tė pėrkthesh atė qė mundesh brenda gamės sė aftėsive personale.  Mendoj se nuk mund tė dashurosh pa kuptuar, por nė ndodhtė, nuk mund tė duash dhe tė mos pėrpiqesh tė kuptosh.

Njėkohėsisht dashuria sjell vetvetiu sinqeritetin, anulimin e vetes dhe nxjerrjen nė pah tė objektit tė dashurisė. Nė kėtė kontekst kuptohet se asnjė pėrkthim nuk mund tė jetė i rastėsishėm dhe se kur dikush pėrkthen i kumton botės  arsyet e magjepsjes sė vet.

Mė pėlqen ta quaj procesin ‘shqipėrim’ e nganjėherė edhe ‘shqipėrim tė lirė’ pėr ndershmėri dhe pėr njė lloj koherence me ato qė thashė mė sipėr.  Kjo ėshtė njė deklaratė se poezia ka ndryshuar dhe nuk ėshtė mė ajo e para. Por njėkohėsisht ėshtė dhe premtimi im se nė fund besnikėria i mbetet dashurisė. 

kristi gogo

Redaksia Online
D.T/Shqiptarja.com

19 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
Ana Me pelqeu shume
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Hoxha: Vettingu “ok” ndëshkoni drejtorat mos i bëni amnisti
‘5 Pyetjet’ Paloka: SHBA-BE na kėrcėnuan qė tė hyjmė nė zgjedhje
Vetting/Min.Drejtėsisė nė Report Tv: KLD tė vepronte mė shpejt
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 21/09/2017, Viti VII - NR.223