Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 19:23 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Intervista NGA XHAHID DUSHATI
06 Gusht 2017 - 07:53 | përditesuar në 10:50
Deda:Me Ēarli Ēaplin qė 25 vjeē e
admiroja, mė shfaqej nė ėndėrr
Artist i Merituar, Zef Deda, vetėm nėpėrmjet humorit i ka thėnė lamtumirė “trishtimit”. Ishte humori shkodran, “ushqimi i ditės”, - siē e quan ai,- qė nuk e lė tė plaket, por e rinon ēdo ditė. Dhe Zefi e ēmon humorin e vendlindjes. Pėr tė thotė: “Shkodrani mund tė hajė njė herė bukė nė ditė, por humorin e do nė tre vakte”.

E bėri tė famshėm “Kunati i shokut Xhemal”, mbeti i veēantė nė pantomimėn e Ēarli Ēaplinit e tė Pitkinit, i paharrueshėm si “enciklopedist” i gjuhėve evropiane, etj. Tė gjitha kėto figura do tė mbahen mend  se, i krijoi dhe u dha jetė nėpėrmjet talentit tė tij.

Kur bisedon me artistin Zef Deda, e kupton menjėherė, qė edhe sot e kėsaj dite i ka mbetur peng qė  s’iu dha mundėsia tė interpretojė kopracin Harpagon, ndonėse lojėn brilante tė aktorit Zef Jubani e ka parė dhe e ka skalitur nė kujtesė. Por, siē thotė pėrsėri Zefi:  “Shpesh dėshira nuk pėrkon gjithmonė me mundėsitė reale”.

Bisedėn me artistin Zef Deda, kėsaj here, mė shumė e pėrqėndrova nė largėsinė e viteve, atėhere kur aktori pėrballej me rrugėn e vėshtirė tė artit. Dhe, Zefi duke kuptuar dėshirėn time, herė pas herė mė “ndihmonte” duke rrėfyer ndonjė sekret e duke thirrur nga largėsia e viteve edhe plot kujtime…
Njė kujtim mes shumė kujtimeve… Zefi si imitues…

“Nė vitin 1969, nisa punėn si tornitor nė hidrocentralin e Vaut tė Dejės, qė po ndėrtohej nė atė kohė. Punova dy vjet. Gjatė kėsaj kohe m’u mėsua veshi me zhurmat e makinave tė fuqishme qė lėviznin papushim, si: buldozera, motorra e motoēikleta tė ndryshme. Nisa tė imitoj zhurmat e tyre tė veēanta. Bile, edhe boritė e makinave, edhe mėnyrėn e ndezjes e tė fikjes sė tyre. Bashkė me to, nisa tė imitoj edhe radion, kur hapej, zhurmat e saj, vibracionet. Kėtu mė lindi mendimi tė imitoj edhe gjuhėt e huaja.”

Nė gjurmėt e njė shkrimi…
Gazetarja dhe prozatorja Ludmilla Pajo gjatė njė interviste me Zef Dedėn dhe Rita Ndocin, e pyet Zefin: - Cili ka qenė njeriu i parė qė keni imituar?
Zefi i pėrgjigjet: “Njeriun e parė qė kam imituar ka qenė Drejtori i kinoklubit tė hidrocentalit. Pėr mungesė tė daktilografistes, ai i shtypte vetė materialet pėr programet tona artistike.

Unė duke dashur tė imitoj zhurmėn e makinės sė shkrimit, nisa ta imitoj edhe atė vetė. Me kėto kam dalė nė skenė pėr herė tė parė, para shokėve tė mi punėtorė tė Vaut tė Dejės. Pastaj… gradualisht jam rritur profesionalisht, duke ndjekur mjeshtrit e skeēit dhe tė penės.

Njėkohėsisht, pėr interpretim sa mė me logjikė tė figurės artistike, ndiqja edhe aktorėt e teatrit “Migjeni”. Kėshtu pak e nga pak nisa tė luaj skeēe deri tek njėri nga tė fundit, ai qė shpejt u bė i njohur dhe popullor me titull: “Kunati i shokut Xhemal”. Aq sa, si atėherė edhe tani, shpesh nė rrugė mė pėrshėndesin: “Tungjatjeta, kunati i shokut Xhemal!”[1]

INTERVISTA IME…
-A ka “tragjizėm” fėmijėria e Zef Dedės?


*Mė lejoni t’ju paraqitem: Kam lindur mė 27 korrik 1950 nė lagjen Fushė-Firej, nė Shkodėr. Jam i biri i Pjetėr Dedės. Pėr babėn do tė flas mė vonė. E ka radhėn gjyshi, Dedoka.

Dedoka ka pasur nje kafe nė Gjuhadol. Ka qenė i njohur pėr kafenė qė ka bėrė. Nė atė kafe mblidheshin, pėrveē klientėve tė tjerė, edhe njė grup qė ishin tė pėrditshėm e qė nė gene u vėrshonte gjak artisti. Bėnin humor, sepse edhe vetė Dedoka bėnte humor, sepse nga natyra ishte i kėndshėm dhe i binte dhe klarinetės, ndaj u bėnte edhe muzikė...

Nė Shkodėr ka qenė zakon, dhe ky zakon nuk ėshtė shuar edhe sot. Tė pyesin: “I kujt je? Po emri i gjyshit?” Dhe unė Zefi, njashtu si Zefi, krenohesha me Dedokėn dhe me babėn tim, Pjetrin. Tani pėr babėn Pjetėr. Ishte artist. Bėnte mė tepėr portrete, nuk pėrjashtohen edhe pejsazhet. Me siguri, dhe nuk gaboj po tė them se, shumė shtėpi shkodrane kanė kujtime nga peneli i babės tim. Dikush ka njė babė, dikush njė nėnė, ndonjė gjyshe, njė tjetėr hallė. Veprimtaria e tij lė gjurmė nė kishėn e Franēeskanėve, nė kishėn e madhe, nė shtėpinė e kulturės, nė teatrin “Migjeni”. Eh, sa kujtime!.. E pamundur tė numėrohen…

Si nxėnės nė shkollėn e Franēeskanėve, baba Pjetėr rritet me halle e me njėmijė mundime. I ati vdes herėt. Ndėrsa unė isha 7 vjeē, kur mė vdiq baba, Pjetri. Derdha lotė pėr tė. Tė gjithė e donin. Ēuditėrisht nuk kuptoja njė gjė: ēfarė kishte ndodhur nė familjen tonė, tė varfėr ekonomikisht, tamam si nė poemat migjeniane!?

Shpesh nė vetmi, si nė refren, pyesja veten: “Cila qe pazotėsia e prindėrve tė mi, apo prindėrve tė prindėrve tė mi, qė tė gjithė na lanė tepėr tė mjeruar, tė lodhur..?!” Do ta merrja vesh mė vonė, kur tė rritesha…

Por kishte njerėz qė me buzėqeshjet, dashamirėsinė e tyre, mundoheshin tė mė “zbusnin” varfėrinė. E kėta ishin artistėt qė e kishin respektuar babėn tim, si: Zef Jubani, Tinka Kurti, Antoneta Fishta, Vitore Nino, Lec Prendi, Adem Kastrati, Hasan Smaja, Tano Banushi etj.

Nisėn tė mė aktivizojnė...
zef deda

Nis kėshtu  rruga drejt skenės. Njė trokitje e lehtė, e ndrojtur… dhe si njė kujtim i afėrt dhe i largėt tė shfaqen gjurmėt e babait, apo jo Zef?
Siē duket panė tek Zefi pak shkathtėsi, lėvizshmėri e mprehtėsi. Edhe mė tej. Njė dritė nė vazhdimėsi tė genit familjar. Edhe unė si gjyshi, si baba, nisa tė “bėlbėzoj” humor…

Tė rikthehemi te skena. Drama e parė ėshtė “Kunora e Nurijes”. Ėshtė viti 1957. Interpretoja rolin e njė fėmije nė njė grup pak a shumė moshatarėsh, qė nė breg prisnin lundrat dhe mezi prisnin tė pastronin rrjetat. Mė pas “Bujtina e tė varfėrve”. Isha nė rolin e mė tė voglit. Vėllain e kisha memec, kurse motrėn tė bukur, tė rritur por tė verbėr.

E interpretonte Roza Xhuxha. Mė pas te “Shtatė shaljanėt”. Kisha rolin e njė xhuxhmaxhuxhi, mė i afėrti i Vezirit. I sillja jastėkun pėr t’u mbėshtetur, apo kur vinin miqtė i mbushja kamishin me duhan. Vėrtet me trup isha i vogėl, ndonėse nė rol isha me mjekėr e me mustaqe. Shpesh dėgjoja nga publiku qė thoshnin: “… e ku e paskan gjetur kėtė xhuxh tė vogėl!? Qenka interesant si tip! Xhuxh, xhuxh por interpretoka bukur!”

Mė lejoni njė ēast. Nė teatėr gjithnjė shkoja me dėshirėn e fėmijės. Mė pėlqente t’i shihja aktorėt qė hipnin nė skenė, interpretonin… Ėndrra pėr teatrin mė bėhej edhe mė e bukur! I afrohesha teatrit, sidomos tė vjetrit… Mė dukej se tek ajo dhomėz e vogėl nė krahun ė majtė, me siguri do tė kishte dritė dhe do tė dukej njė fytyrė e dashur, e shtrenjtė pėr mua: Baba..! Por edhe njė dritėz mė e largėt… me fytyrėn e gjyshit tė shtrenjtė, Dedokės… Dhe emocioni mė shėtiste gjatė gjithė trupit… Teatri… dhe afrohesha ngadalė-ngadale… pėr tė mos trazuar kėnd. Po afrohesha… gjithnjė e mė shumė drejt skenės. E kujtoj… Si i vogėl qė isha, nė njė premierė mė mori aktori Hasan Smaja. Ishte njė numėr prestixhatori. Bėnte ca lėvizje tė shpejta, mė fuste nė valixhe dhe mė “zhdukte”.

Vizitat nė teater i shpeshtoja. E kisha ėndėrr tė bėhesha aktor i dramės., e pse jo dhe i kinematografisė, pavarėsisht se nuk u “kujtua” tė mė thėrriste kush.

E ke parė ti, duke u rritur e duke ndryshuar, duke “devijuar”…: lėvizshmėria, shkathtėsia, tingujt muzikorė nė shpirt, etj. Detaje vlerėsimi kėto… E nė fund: ky qenka njė tip.

Tani edhe njė kujtim. E thashė dhe pak mė parė se kujtimet nuk mbarojnė… Isha nxėnės nė shkollėn “7 Nėntori” sot shkolla “Ismail Qemali”. Isha nė klasėn e pestė.

Aktori i teatrit “Migjeni” Viktor Bruēeti, sapo ishte kthyer nga studimet qė i kishte bėrė nė Rumani. Kisha rolin kryesor nė melodramėn qė do tė vinte aktori i teatrit nė shkollėn tonė. Personazhi kryesor qė do tė interpretoja nga natyra dhe karakteri ishte njėlloj si unė. Nė fund tė melodramės, pendohesha. Nga sytė mė dilnin lot. Dėgjoja nxėnėsit qė thoshnin: Sa bukur luan Zefi! 
 
Drejtues i grupit tė teatrit nė Shtėpinė e Pionierit, ka qenė aktori i teatrit “Migjeni”, Paulin Lacaj. E kujtoni?
Po, me nderim dhe respekt. Edhe pse ishim tė vegjėl, mėsues Paulini mėsimet na i jepte si profesionist. Nga grumbulli prej 10-15 fėmijėsh, veēonte 4 apo 5 dhe thonte:”Kėta kanė tė drejtė tė hipin nė skenė!” Atėhere kemi vėnė nė skenė pjesėt: “Nė rrugicėn tonė”, “Njė natė vjeshte”, “Borėbardha dhe shtatė xhuxhėt”. Nė kėtė tė fundit unė luaja xhuxhin qaraman.

Mė lejoni t’i bėj pak portret zotni Paulinit, i talentuar si aktor. Me flokėt pėrpjetė, tė ngrira e tė lyera si me brilantinė. E kujtoj nė stinėn e verės dhe tė dimrit. Nė kėtė tė fundit vishte njė pallto ngjyrė kafe tė mbyllur. Dhe kujtoj... kur bėnte tė ftohtė mblidheshim pranė stufės. Drita ishte e vobektė.

Drita e zjarrit i binte nė fytyrė. Zotni Paulinit i ndriēonte fytyrėn, gojėn, e cila fliste shqipen bukur e me kantilenė. Kishte mjeshtėri kur na tregonte njė episod, kur na zbėrthente njė rol a njė personazh. Na rrėmbente me botėn e tij tė personazhit! Ta fuste nė kokė, qė ta vazhdoje kėtė rrugė. Dhe ma futi nė krye vėrtet, mua personalisht...

Ecte rrugės i qetė. Rrugėn e zgjidhte drejt. Me vetulla tė trasha. Me cigare nė gojė e ēantė nė dorė. Brenda saj  ishte dhe njė pjesė e pasurisė sė vyer tė arkivės sė teatrit “Migjeni”, qė e mblidhte ēdo ditė. Ishte njė arkivė model dhe e tillė mbeti ajo arkivė derisa jetoi zotni Paulini. Sepse ishte korrekt e strikt pėr ēdo element tė dokumentacionit tė arkivės.

E kujtoj, kur na shpjegonte, na thonte:”Kėshtu dua tė ma mėsoni! Kjo ėshtė korrekt”. Dhe ne kur i pėrgjigjeshim ashtu siē na thoshte zotni Paulini, ai pėrgjigjej: Korrekt!

Mė ka dashur shumė! Mė ka hapur dritaren e dėshirės sime  e tė shpirtit tė tij pėr t’u bėrė aktor. I faleminderit!

Zef, a ka grimca tė tjera jeta jote aktoreske?
Unė pėrsėri do tė kthehem tek teatri. S’e kam lėnė. E kam tė shenjtė. Interpretoj rregullisht, si nė dramat: Hije nė rrugė, Nora, Histori Irkutase. Tek Nora jam ai fėmija qė turku i ka djegur shtėpinė dhe duhet tė largohet. Jam nė krye tė skenės, ku rrėfimi im paraqet tragjedinė e ndodhur. Ndėrsa tek Histori Irkutase jam nė rolin e Antonit, i cili kishte mik tė ngushtė Sergejn (interpretonte aktori Lec Bushati). Ai pėr tė na shpėtuar pėr mos t’u mbytur, vdes. Duke lėnė njė kujtim tė bukur jo vetėm tek ne, por edhe tek Valja, tė cilėn e donte shumė. Dhe ne u bėmė miq tė Valjes.

Me siguri doni grimca tė tjera... Nga shtatėvjeēarja shkova nė Teknikumin e ndėrtimit nė Tiranė, mė pas nė NSHRAK Shkodėr si tornitor; nė Ndėrmarrjen e Artizanatit, ushtar... tė tjerat le tė mbesin “surpriza”...

Njė ditė takoni aktorin Gjosho Vasia. Ndryshoi gjė nė jetėn tuaj artistike?    
Me Gjoshon, kujtimet i kam pafund... Njė ditė duke kaluar rrugės, takoj Gjoshon, i cili punonte nė hidrocentral tė Vaut tė Dejės. Mė lejoni tė riprodhoj dialogun:
 
     -Zeko, si je?
     -Mirė. (Gjoshoja mė njihte, se mė kishte njohur gjyshin e babėn.)
     -Po ku je?
     -Nė Artizanat.
     -E di, e di. – Po a je... Pse nuk vjen nė Hidrocentral? (Pėr tė ishte kėnaqėsi e madhe t’i thoja po nga mėnyra se si m’u drejtua.)
     -Zeko, a ke qejf tė vish nė Hidrocentral? – kėmbėnguli Gjoshoja. – Aty jemi bashkė. Bėjmė estrada tė bukura. Pėr kėtė tė jesh i bindur! (Megjithėse larg) mė nė fund i thashė: - Po. (Gjoshoja u lumturua! E pashė: nuk ecte, por vraponte nga gėzimi.)

     Edhe dy-tri grimca... Nė rrugėn time artistike ‘njė hop’ mė dha estrada e NSHRAK-ut, ‘dy hop-a’ mė dha Ndėrmarrja e Artizanatit, kurse Estrada e hidrocentralit mė dha ‘hop-in’ pėrfundimtar, ndėrsa Klubi i Rinisė “Heronjtė e Vigut” mė fali e mė ruajti shpėrthimin rinor.
     -Zef, mos m’u largo nga “rruga”, po bisedojmė pėr Gjoshon...

     *Ah, pėr Gjoshon tim! Tė mirin Gjosho! Ai ndėrtonte skeēin. Do ta lozte me mua. Ndėrtonte parodinė. Do ta kėndonte se s’bėn me mua. Kisha vesh pėr muzikė, njihja notat dhe mėsova kitarėn si Gjoshoja. Njė veēori pėr figurėn time tė interpretimit ishte skeēi “Gjuhėt e huaja”. Njė skeē qė pati sukses dhe njė det tė qeshurash. Me Gjoshon shihja shumė filma. I komentonim. Kur i interpretova, pata shumė sukses...

     Me mua Gjoshoja punonte shumė. Ishte kėmbėngulės. Mė ngarkonte me materiale qė i shkonin pėr shtat interpretimeve tė mia. Kjo pėr mua ka qenė ēelėsi i suksesit tim. Dhe e kam thėnė gjithėherė: “Nėqoftėse mėsuesi im i parė pėr teatėr ka qenė aktori Paulin Lacaj, artisti Gjosho Vasia mė zbėrtheu dhe mė zhvilloi fort nga ana interpretative, duke mos pasur mė frikė tė luaja edhe karaktere komike, ndoshta edhe mė tė vėshtira. Dhe erdhi nje ēast kur shumė kush mė thonte: “Zefi ėshtė i gjithanshėm!”

     -Tani njė konsideratė tė tipit profil pėr Gjoshon…

     * “-Hė, Gjosho, si je? “Alegria” – gjithnjė tė pėrgjigjej. Alegro ka qenė. Tip i qeshur. Shkruante shumė. Mė tepėr entiziast. Kėmbėngulės. Nė skenė, nė interpretim, nuk njihte amatorizėm. Drejtimet e tij ishin profesionale dhe pėrpiqej qė nė ēdo interpretim tė fuste elementė tė rinj qė tė plotėsonte sa mė mirė personazhin interpretativ.

Dueti Gjosho – Zef nė mbrėmjet e Vitit tė ri tė fėmijėve nė TVSH, besoj i kujtoni?..
Nė televizión, Gjoshoja mori pėrsipėr kėto spektakle pėr fėmijė, kuptohet me mua. Shkėlqeu nė paroditė e tij me kitarėn besnike e simpatike. Do tė ishim protagonistėt kryesorė. Altini zevzek (Zefi) qė i siilte prapėsi xhaxhi Gjoshos. Kėshtu… pėr 15 vjet rresht nė ekranin e TVSH. Aq sa, fėmijėt e asaj kohe, tani janė 20 a 25 vjeēarė a mė shumė; janė bėrė prindėr, por… ndonjėri nuk harron dhe me humor kur mė takon mė thotė: O Altin, ku e ke xhaxhi Gjoshon?..

Dhe… takimi i fundit me Gjoshon ka qenė Viti i ri 1998 nė skenėn e Teatrit “Migjeni”, nė atė skenė shkodrane ku emri i tij, krahas komikėve tė tjerė, mbeti i skalitur.

Dhe tani te njė surprizė… Klubi i rinisė “Heronjtė e Vigut”. Ke ti mall kam dhe unė mall… Foleza e pėrbashkėt rinore…

*E vėrtetė. Qendra e rinisė (rinore) e qytetit tim. Stacioni mė i dashur! Institucioni qė nuk njihte plakje. Ndoshta, dhe kjo ishte e vėrtetė, ato veprimtari tė pafund e mbresėlėnėse lidheshin me dy njerėz pasionantė, tė devotshėm, tė mrekullueshėm: Ferdinand Bushati ose zotni Nardi siē e thėrrisnim (atėhere dhe sot kur e takojmė), si dhe regjisori i talentuar Hilmi Tukaj, autor edhe i disa librave me tregime dhe i disa romaneve.

     Zotni Nardi kishte njė komunikim tė lirė e tė ėmbėl me tė rinjtė. Nė atė dialog i jepte tė riut tė kuptonte: Ti nuk ke ardhur pėr herė tė parė, ti ke qenė kėtu. Ndėrsa Hilmiu, edhe pse ishte regjisori ynė e na donte fort, do tė thoja nuk kam parė spektator mė interesant se ai, tifozi ynė mė i madh. Mund tė ishte shfaqja e 30-tė, ai kishte pėr detyrė t’i mbante mend tė gjitha batutat, dhe sapo tė shqiptoheshin, ai qeshte e qeshte siē qesh njė det i kaltėr qė ngrohet nga rrezet e diellit dhe nga prania e pulėbardhave. Eh, Hilmiu, Hilmiu! Njė dhimbje..!

     Nė kėtė skenė rinore mėsova kitarėn, saksofonin, klarinetėn, flautķn nga muzikanti-mjeshtėr Fatbardh Luga, si dhe interpretoja nė ndonjė duet orkestral me muzikantin Osman Mula, qė vėrtet nuk mund ta harroj… S’mund t’i harroj ata tinguj tė magjishėm, flurorė, ėndėrrimtarė… Kujtime rinie!..

deda
Zefi, mė nė fund nė skenėn e Teatrit “Migjeni”, profesionist...

T’ju them tė drejtėn, fillimet e mia kanė qenė tė vėshtira, tė vobegėta. Ndonjė rol fėmije, ndonjė personazh i tretė, ndonjė figurant. Sikur s’ua mbushja “syrin”. Zgjimi im, rritja ime aktoreske po linte “shenjat” e para nė rol. Diku me dashje, diku pa dashje, e kthyen kokėn dhe nga unė. Me sa dukej paraqitja interes. Ndoshta qe figura e Cenit te skeēi “Guzhinieri”, apo ndonjė skeē tjetėr, qė...

Impulse tė reja pėr zgjerimin e diapazonit tim si aktor, e, qė u bė vendimtare pėr mua, ishte “njohja”, interpretimi me aktorė tė mėdhenj si Tano Banushi, Hasan Smaja, Zyliha Miloti,

Jolanda Shala, Paulin Preka, Katerina Biga etj. Secili ishte shkollė pėr mua, ku “studioja” e interpretoja.
Po vizatoj dhe ca portrete tė dashura...

Tano Banushi, me njė pathos tė madh pėr skenėn, i vėmendshėm nė marrėdhėnie me partnerin e regjisorin. Pranonte sugjerime e tė jepte sugjerime. I aftė pėr tė transmetuar batutėn. E nėnvizonte dhe e theksonte mirė atė. Aktor i roleve tė situatės, edhe i batutės. Melodioz. I binte kitarės. Me njė plastikė tė kėndshme nė skenė. Korrekt me skenėn, rekuizitėn dhe garderobėn. Nė fund arkivist skrupuloz i interpretimeve tij tija nė skenė.

Hasan Smaja, njė aktor i disiplinuar i ēdo mizanskene, ēdo interpretimi dhe i tekstit. Vėrejtja e tij e pėrgjithmonshme: Mos e luaj batutėn! Mos e ndrysho! Hasanin ke pėrballė. Po s’e the ashtu siē ėshtė e shkruar nė tekst, s’tė pėrgjigjem..!

T’ju them tė drejtėn, nė skenė kisha dėshirė me variu e me ba pakėz dredha. Tanoja e kishte dhe s’e kishte qejf. Hasani tė thoshte: Stop!

Tani edhe dy elemente qė plotėsonin portretin e aktorit Smaja: parodist e prestixhator i mirė.

Kur flasim pėr aktorin Paulin Preka, problemi ėshtė disi mė ndryshe. Nė fillim interpret i roleve dramatike, tė plotėsimit tė karaktereve. Pra, me kėtė bukė tė gatuar vjen nė skenėn e estradės. Pėr tipare do tė thoja: i gjerė, i lirė, me plot nuanca tė theksuara popullore. Njė veēori tjetėr e Paulinit, tė cilin e kishte edhe Tanoja, i kushtonin kujdes daljes bukur nė skenė, nė mėnyrė tė papritur dhe pozante, duke manifestuar tipin qė do interpretonte, profilin dhe karakterin e tij.

Kurse pėr Zyliha Milotin do tė thoja fillimisht, shkėlqeu nė PAM, e ai shkėlqim erdhi duke marrė pėrmasa tė reja nė Estradėn profesioniste. E aftė dhe pa probleme nė interpretime. Recitali qė bėra me tė, na konkludoi qė ishim mė tė kuptueshėm me njėri-tjetrin dhe galeria e personazheve qė interpretuam janė nga mė tė bukurit e karrierės sonė artistike. E, pėr Zylin kisha pėr tė thėnė shumė... Por... kalojnė vitet, kalon mosha e aktori plaket. Tek Zyli, kjo bėn pėrjashtim. Bukuria dhe humori i saj flasin vetė... Nuk plaken...

Tė vegjėlit e tė mėdhenjtė kujtojnė Ēaplinin, njė interpretim  virtuoz... Besoj nuk e keni harruar?
Isha 25 vjeē. Ndiqja shumė filma nė televizor. Mė kishte mbetur nė krye Ēaplini. E admiroja aq shumė, sa mė shfaqej nė ėndėrr. E admiroja pėr plastikėn e jashtėzakonshme, pėr lėvizjet mahnitėse e flurore.

Nga fiziku isha i dobėt. Sikur... iu pėrgjigja pikė pėr pikė Ēaplinit. Njė ditė i thashė regjisorit Paulin Sekuj, se dua tė bėj njė parodi-pantomimė pėr Ēarli Ēaplinin. Ai jo vetėm ma mirėpriti, por u “konsultuam” gjatė me tė. Mė sugjeroi shumė gjėra, ēka mė hapi shumė dritare tė reja. Ndėrmarrja ishte e vėshtirė. Por bagazhi im artistik, pėrvoja e ballafaquar me aktorėt e Estradės profesioniste, mė jepnin kurajo e guxim. Sikur shprehnin atė qė mė tha i pari, regjisori Sekuj: “Bravo, Zef!”

Unė e interpretova. Mora shumė duartrokitje dhe pėrgėzime. Nganjėherė mė duket e ēuditshme. Nė fund tė fundit, m’u plotėsua njė dėshirė. E dua atė rol!         

Zef ..., ndonėse kanė kaluar shumė vite, i kujtoni rolet mė tė realizuara?
Si jo. Rruga pėr interpretimet e roleve-karaktere, tashmė ishte e pėrmbushur dhe e hapur. Dua tė pėrmend: “Kola i dritave”, “Kunati i shokut Xhemal”, “Lulashi”, “Konstandini dhe Doruntina”, etj. Loja me vėrtetėsi e personazheve, gjetja e detajeve, formimi dhe shpalosja e karaktereve tė paparė ndonjėherė, etj., kanė sjellė suksesin tim. Dhe unė tani jam, kėtu ku jam, me interpretimet e mia nė vite...

Dhe aktori, Artisti i Merituar Zef Deda rri bukur mes kėtyre personazheve qė krijoi, u dha jetė me talentin e tij... U dha jetė nga jeta e tij!
Shkodėr, korrik 2017

[1] Pajo, Ludmilla: Respekt e dashuri tė shprehur me imitim, Bisedė me Rita Ndocin e Zef Dedėn; revista Ylli, Nr. 6, 1986.

zef deda
Redaksia Online
D.T/Shqiptarja.com

19 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
Zef Je i pa pare.. rrespekt ! Vetem se per djalin qe ne fillim dukej se te kishte ngjare shume nuk mund te them te njejten gje. Se di mbase keshtu jemi bere ne ne keto kohra qe perzjejme miellin me krunde.
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Hoxha: Vettingu “ok” ndëshkoni drejtorat mos i bëni amnisti
‘5 Pyetjet’ Paloka: SHBA-BE na kėrcėnuan qė tė hyjmė nė zgjedhje
Vetting/Min.Drejtėsisė nė Report Tv: KLD tė vepronte mė shpejt
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 21/09/2017, Viti VII - NR.223