Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 20:50 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport Intervista Kulturë Shëndeti VIP & Spektakel Horoskopi
Aktualitet
13 Shtator 2017 - 21:05 | përditesuar në 09:38
​Erjon Veliaj do tė rikandidojė pėr Bashkinė e Tiranės nė zgjedhjet e 2019 ndėrsa sfidon Bashėn dhe Berishėn tė garojnė pėrballė tij.

Duke folur nė njė interviste pėr emisionin Repolitix tė gazetarit Denis Minga, Erjon Veliaj ka shprehur jo vetėm dėshirėn por edhe ambicien pėr tė vijuar drejtimin e bashkisė mė tė madhe nė vend edhe pėrtej 2019. 

Nė kėtė intervistė Veliaj ka folur edhe pėr raportet me qeverinė "Rama" duke theksuar se konsultohet pėrditė me kryeministrin pėr punėt e bashkisė.

Nė lidhje me bashkėpunimin me LSI, Veliaj tha se do bisedojė me kėshilltarėt e kėsaj force politike pėr vijimin e punės nė shėrbim tė qytetit tė Tiranės dhe vetė qytetarėve. 

veliaj
veliaj
(Kryetari i Bashkisė Tiranė Erion Veliaj nė Repolitix, fotot Antonio Ēakshiri)

Intervista e plotė (Nė fund tė lajmit mund tė gjeni edhe dy pjesėt e plota video tė intervistės)

Z.Veliaj, ju do tė keni shumė shpejt njė udhėtim nė SHBA, doja tė dija qėllimin e kėtij udhėtimi?
Aktiviteti ndoshta mė i rėndėsishėm i arkitekturės dhe i urbanistikės periodik ėshtė “Binalja e Chikagos”. Jemi ftuar, jemi pėrzgjedhur nga ”Binalja e Chikagos”, zakonisht shtetet pėrfaqėsohen me pavijonet e tyre, por shpesh herė zgjidhen pėr njė pavijon specifik njė gjetje njė krijim, njė vepėr  qė provokon debat dhe konsiderohet unik nga ana arkitekturės dhe impakti qė ka pasur. Ne nė ditėt para hapjes sė Sheshit “Skėnderbej” jemi zgjedhur pėr tė pasur njė pavijon tė Sheshit “Skėnderbej”edhe ėshtė ndoshta forumi mė i madh i arkitektėve i urbanistėve. Unė si kryetar bashkie jam ftuar tė flas pak pėr komponentin urban dhe pėr mėnyrėn se si ka transformuar ekzistenca e atij sheshi shumė prej ngjarjeve nė Shqipėri, le tė themi qė ėshtė si “Agora”.
 
Ēfarė i ka bėrė pėrshtypje ndėrkombėtarėve nga shesh arkitektura apo utiliteti?
Tė dyja. Arkitektėt do tė flasin pėr anėn teknike, unė do flas pėr pjesėn e menaxhimit tė qytetit, por edhe pėr vendimmarrjen politike. Ai ėshtė njė vendim i guximshėm qė u mor nga Edi Rama nė atė kohė dhe nga unė mė pas pėr ta ēuar deri nė fund projektin, se si tė kthehet nyja mė e ndotur e trafikut nė pedonale. Kjo kudo nė botė, ti prishėsh dikujt midenė, mėnyrėn tradicionale tė tė bėrit tė gjėrave shkakton gjithmonė njė reagim dhe besoj qė kemi marrė njė vendim tė guximshėm pėr ta kthyer nyjėn mė tė madhe tė trafikut nė hapėsirė pedonale, qė sot edhe me shtesat qė ka projekti, e bėn hapėsirėn pedonale mė tė madhe tė rajonit tonė, flas nė qendėr tė qytetit se parqe ka kudo, por si zonė mu nė zemėr tė qytetit pa asnjė makinė ėshtė njė gjetje.
 
Lė tė flasim jo pėr histeri zoti Veliaj qė ju flisni por pėr  mendime ndryshe. Pėr shembull njė mendim ndryshe mund tė kishte qenė qė projeki tė kishte dhe njė mundėsi kalimi nėn tokė, pra nė mėnyrė qė trafiku tė kalonte aty ku ishte mos e bėnte atė rreth-rrotullimin, a mund tė bėhej njė projekt i tillė apo ishte shumė i kushtueshėm?
Jo sepse sė pari kostoja shumė e madhe dhe sė dyti sepse cisternat e ujit ishin ndėrtuar tė cilat shkonin mbi tre kate nėn tokė, kėshtu qė projekti edhe pėr efekt inxhinjerik do tė ishte aq i lakuar, do tė duhej tė ēahej e tė fillonte qė nga Piramida qė tė kapte kuotėn e zbritjes, kėshtu qė edhe pėr efekt praktik nuk do tė ishte realizuar sepse i bie tė kumbisnim edhe Bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” edhe bulevardin “Zogu I” vetėm pėr tė krijuar megarampa qė me tendencėn qė ka njė ramp 7% tė kėtė mundėsi tė shkojė tė kapė dhe katin e tretė.
 
Pra e shqyrtuat si projekt dhe e patė qė ishte i pamundur?
Po. Tani unė e kuptoj qė bėj njė lloj pune ku pėr njė vendim ka njė mijė mendime
 
S’ka asgjė tė keqe mendoj...
Jo nuk ka por problemi ėshtė ky: sa e kemi kohė? Nėse do jetonim si dinozaurėt 1500 vjet ne mund ti pyesim njė milion, ose tė bėjmė atė qė bėjnė vendet e civilizuara: tė pyesim mė tė zgjuarit pėr kėtė punė dhe ne pėr sa kohė pyesim inxhinierėt e arkitektėt pėr kėtė punė, trashja e historisė deri nė pafundėsi agonie, pra dhe 10 vite tė tjera pėr ēdo detaj kėshtu qė unė kam zgjedhur tė jem pragmatist, tė marr vendime tė shpejta, tė konsultohem me ata qė janė mė tė mirėt e fushės, mos bėjė lojėra patetike ku bėn sikur pyet miletin kur nė fakt e ke marrė mendimin. Unė skam pse bėj  njė lojė ku inxhinierėt qė merren me kėtė punė i dinė kėtė gjėra dhe kam preferuar qė pėr vendimmarrjet tė pyes mė tė mirėt qė unė njoh nė vend dhe jashtė. Pėr sa kohė qė arritėm nė kėtė konkluzion u desh tė ecim shpejt me projektin dhe besoj qė rikuperuan pėr 10 muaj atė qė kishte ngel pezull pėr 10 vjet. Sot ėshtė njė histori suksesi, po vlerėsohet nė Chikago, besoj vlerėsimi mė i madh nuk ka pse vjen nga jashtė, na vjen nga njerėzit. Sot ėshtė kthyer nė hapėsirėn mė tė frekuentuar, nga njė vend transit ku njerėzit kalonin pėr tė shkuar diku tjetėr sot ėshtė kthyer nė destinacion. Teksa po dilja nga zyra kishte festė nė shesh njerėz pa fund, fėmijė qė mėsonin biēikletėn, ėshtė hapėsira mė demokratike, ke njerėz qė dalin nga xhamia me perēe, njerėz me pirsing, ke njerėz qė dalin me karrige me rrota sepse ėshtė i aksesueshėm edhe nga njerėzit me aftėsi tė kufizuara. Ėshtė njė hapėsirė demokratike e tė gjithė qytetarėve ku tė gjithė ndjehen tė barabartė, njė lloj agore ku tė gjithė kanė hapėsirė.
 
Zoti Veliaj do tė flasim pjesėn e parė pėr projektet pėr Tiranėn, por meqė pėrmendėt perēen mė tėrhoqi vėmendje. Sigurisht ju u shprehėt pak mė parė pėr atė qė u cilėsua si njė konflikt nė raport me monumentin e Skėnderbeut. Si u krijua ai konflikt e kishit menduar apo ishte diēka qė ndodhi jashtė llogaritjeve...
Nė sheshin “Skėnderbej” dy javė pėrpara njė grup aktivistėsh tė Kishės Katolike organizonin gjithashtu njė koncert. Disa njerėz thanė jo pse bėjnė kėta koncert fetarė se ky ėshtė shesh ėshtė xhamia, ėshtė Skėnderbeu. Pas dy javėsh ndodhi kjo. Kur je nė Bashkinė e Tiranės je nė njė fluks konstant pasionesh nga mė tė ēuditshmet. Disa janė fetare disa pėr kauza tė ndryshme dhe pėrgjigjja qė i dhashė kolegėve qė protestuan pėr njė mini koncert tė disa aktivistėve tė rinj  ishte qė ėshtė njė shesh demokrat ku tė gjithė kanė tė drejtėn e fjalės. Thashė qė pas dy javėsh do vijė komuniteti mysliman tė falen, ēfarė do bėni do protestoni edhe pėr kėtė? Dhe sikur mė dėgjuan. Po tė jetė pėr tė nisur kėtu njė sherr fetarė ėshtė gjėja mė e kollajtė. Nė njė vend qė ėshtė i mbushur me karburant me njė shkrepse e hedh nė erė. Pyetja ėshtė kėtė karburant mund ta pėrdorėsh si energji? Sepse karburanti mund tė pėrdoret pėr tė djegur pėr ti vėnė flakėn njė fushe njė banese, por mund tė pėrdoret edhe pėr tė prodhuar energji qė avancon njė makinė njė mjet njė motor. Pra ky ėshtė njė karburant ka njė energji qė ka lidhje me besimin me identitetin, pyetja ėshtė do ti vėmė zjarr tė padobishėm pėr tu kacafytur me njėri-tjetrin se nė cilin kėnd u bė fotoja e ekraneve qė ekranet kanė qenė aty. A mund tė ishin treguar mė tė kujdesshėm? Po mund tė ishin treguar mė tė kujdesshėm dhe unė e pranoj si tė sinqertė ndjesėn e komunitetit mysliman.

veliaj
 
Pati dhe disa tė tjerė qė ishin radikal, duke vėnė nė pikėpyetje edhe identitetin tonė qė lidhet me figurėn e  Skėnderbeut...
Kėtė po them. Nėse ne duam ta gėrvishtim kėtė kore dhe ta bėjmė tė rrjedhė gjak ėshtė shumė e thjeshtė, ne nuk jemi kėtu pėr tė marrė vendime tė thjeshta por tė vėshtira.
 
Mė bėri pėrshtypje nuk e dija kėtė koncertin e grupit katolik. Sheshi do tė jetė gjithmonė i hapur pėr ēdo grup fetar nė vend?
Nuk ėshtė puna pėr grup fetarė, sot ka festė tė birrės, mund tė ketė fetarė qė nuk duan festėn e birrės dhe kėta mund tė mos duan ceremonitė fetare, por njerėzit duhet tė pranojnė qė jemi shoqėri pluraliste. Nė shesh mund tė ketė tubime e protesta tė opozitės kundėr meje, ēfarė tė them unė qė meqė nuk mė pėlqejnė mua nuk mund tė bėjnė protesta?! Kanė bėrė protesta edhe pėr vetė sheshin Skėnderbej. Protesta qė u bė nė mbledhjen e fundit tė kėshillit bashkiak, pjesa mė e madhe e tubimit ishte te cepi nė shesh. Kur unė pranoj qė tė bėhen protesta kundėr meje duhet tė pranojmė qė aty njė ditė katolikėt do jenė aty, njė ditė myslimanė, njė ditė ata qė i duan kafshėt e rrugės njė ditė ata qė nuk i duan. Ky ėshtė ēmimi qė paguajmė pėr demokracinė. Pse nė Amerikė kryetari i Bashkisė sė Charlottesville i donte nazistėt tė protestonin? Ai ishte njė ndėr njerėzit qė foli mė shumė kundėr tyre, ama kjo ėshtė e drejta e tyre e fjalės tė tubohen e tė shprehin mendimin qė kanė. Pėr sa kohė qė unė jap leje tė protestohet kundėr meje sigurisht qė sheshi ėshtė njė hapėsirė pėr tė gjithė. Kultura pėrjashtuese mund tė kthehet edhe nė njė pėrjashtim ndaj atyre vetė. Po fillojė kjo e pėrjashtimit nuk ka fund pastaj. A mund tė ishte vendos mė me kujdes ekrani? Po mundej. A mundej qė ata qė bėnė atė foto nga ai kėnd tė ishin mė tė ndershėm ta bėnin nga tė gjitha kėndet?
 
Unė mė tepėr e kisha me reagimet zoti Veliaj. Ka disa koka tė nxehta nė kėtė vend dhe ju e dini shumė mirė, madje dhe disa analistė tė nderuar qė vėnė nė pikėpyetje dimensionet e Heroit tonė Kombėtarė. A keni njė mesazh pėr kėto koka tė nxehta si qytetari i parė i kryeqytetit? Pa e lidhur me atė qė ndodhi...
Unė besoj qė ēdo kush vlerėsohet nga veprat dhe vepra e Skėnderbeut ėshtė e tillė dhe nuk ka nevojė pėr avokatinė time dhe kur dalin analistė tė tillė qė i vetmi kontribut ėshtė tė shajė njerėzit qė tė kapi portalet. Ata janė njė tufė delirantėsh, problemi ėshtė i shoqėrisė dhe nė njė farė mėnyre edhe i pėrfaqėsuesve tė medias qė nėse i japin hapėsirė njė hajvani dhe e vė nė qendėr tė vėmendjes dhe ia imponon publikut si opinion bėrės, kjo ėshtė e tepėrt. Duhet qė secili tė ushtrojė vetėkontroll jo censurė, unė ēfarė nuk dėgjoj nga kėto portalet.
 
Si reagoni kur i lexoni? A ju dekurajojnė?
Unė jam mėsuar tashmė, as nuk mė prekin fare, por njė pjesė e shoqėrisė kur shohin qė mediat i japin hapėsirė kėtyre hajvanėve mendojnė qė kėta janė njerėz tė rėndėsishėm. Pra kėta njerėz nėse ne i japim rėndėsi bėhen tė rėndėsishėm, nėse i injorojmė janė injorantė. Prandaj them qė kėtu tė gjithė duhet tė pėrdorin njė filtėr se ēfarė ėshtė e dobishme pėr shoqėrinė. A ėshtė i rėndėsishėm njė njeri qė shpėrndan helm toksik a ta vėmė nė qendėr tė vėmendjes. Apo ėshtė mė e rėndėsishme tė vėmė nė qendėr tė vėmendjes njerėz pozitiv? Prandaj po them nė shumicėn e mediave tė rėndėsishme nė SHBA e Europė njerėzve tė tillė nuk u jepet kjo vėmendje. Kėtu ēdo lloj idiotėsie nė Facebook bėhet lajm edhe nga mania pėr tė pasur sa mė shumė lajme nėpėr portale. Unė gjykoj qė personave tė tillė nuk u duhet dhėnė kaq shumė vėmendje. Gjykoj qė Skėnderbeu ėshtė kyē nė atė qė quhet sot Identitet shqiptarė. Kėshtu qė kėta snobėt kozmopolitė qė pėr tė qenė interesant e pėr tė kapur klikime ushqejnė kėtė frymė unė them qė meritojnė injorimin tonė, por kjo ėshtė zgjedhja qė unė bėj sepse mė ndihmon tė fokusohem tek gjėrat e rėndėsishme. Idiotėsitė e drejtuara ndaj meje dhe stafit tim nuk merrem fare sepse gjėja mė e ēmuar ėshtė koha dhe unė kam zgjedhur ta shpenzoj kohėn time pėr gjėra mė tė mira.
 
Kalojmė tek ajo qė ju gjatė ditės sė djeshme keni nisur atė qė cilėsohet si parku i ri nė zgjatimin e bulevardit dhe keni premtuar qė do tė jetė njė lagje me standarde europinae. Nė fakt zoti Veliaj unė e kam thėnė edhe mė parė qė ėshtė e vėshtirė tė gjesh nė Tiranė njė lagje me standarde europiane, me tė gjitha parametrat siē ėshtė njė lagje e zakonshme nė Romė pėr shembull...
E vėrtetė  njė lagje tipike tė Tiranės gjen edhe ndėrtesa qerpiēi edhe ndėrtesa otomane edhe vila tė epokės fashiste, edhe kiēin e vitit ‘90 edhe krijesė monstruoze, shto ujė e shto miell dhe kjo ėshtė hera e parė qė ne do tė ndėrtojmė njė nga fillimi nė fund projektimin e njė lagje. Ajo shprehja kam parė qytet pa bulevard por s’kam parė bulevard pa qytet ėshtė ekzakt ajo qė po ndodh nė kėtė qytet dhe kjo ėshtė ajo qė po ndodh kėtu, dhe nuk ėshtė pėr parodi kjo ėshtė reale. Duhet fillimisht tė ketė infrastrukturė dhe pastaj tė vendosen strukturat e banesave tė biznesit. Dhe ajo qė ka ndodh ėshtė kanė krijuar zonat informale dhe pastaj ėshtė pyetur ku ėshtė shteti. Mė fal por ti e pyete shtetin kur vajte nė fushė e ndėrtove njė gropė septike e ja fute njė vile dhe nuk le vend pėr kopshte pėr shkollė? Nė kėtė sense do ta ndryshojmė fabulėn. Nė fillim do tė shkojė shteti, autoriteti urban i bashkisė ndėrton infrastrukturėn dhe vetėm pastaj pėrpjesėton interesin pėr tė zhvilluar zonėn me sipėrmarrėsit, pra deri dje kemi vendosur karrocėn para kalit tani do vendosim kalin para karrocės.
 
Ndaj ju pyes si do tė zhvillohet zona? Ēfarė do tė ketė ndryshe? Do tė jetė me pallate tė larta do jetė me zona tė themi tė stilit Amerikan?
Nuk besoj qė ka njeri interes tė bėjė vilė tė vetmuar nė bulevard.
 
Jo nuk po them bulevard por nuk besoj qė lagjja do tė jetė vetėm rreth bulevardit apo jo?
Ajo nuk ėshtė konceptuar nė katėr pesė radhė rrugėsh pėrgjatė Bulevardit. Pra, ėshtė konceptuar si njė lagje qė kur tė jetė ezauruar i gjithė zhvillimi do tė jetė 100 mijė banorė, sa ka sot njėsia 5 ose njėsia 2. Pėr njė Tiranė qė rritet me 30 mijė banorė nė vit, nuk ėshtė ēudi qė nė katėr-pesė vitet e ardhshme Tirana tė ketė 100 mijė banorė shtesė, ēėshtja ėshtė si do tė bėhet kjo rritje kuturu apo e kontrolluar? Ne besojmė qė masat e marra nga Bashkia duke 10-fishuar taksėn e ndėrtimit, duke i marrė mė shumė ndėrtuesve pėr efekt tė Bashkisė sepse ne me ato taksa mbahemi.
 
A nuk rrezikoni qė ta bėni shumė mė tė shtrenjtė jetėn nė atė zonė zoti Veliaj, sepse njė apartament  aty mund tė shitet me 4 mijė 5 mijė euro pėr shembull...
Nuk ėshtė kėshtu, faktet provuan  qė kjo ėshtė njė legjendė urbane. Se nė Tiranė ndodh si puna e gomarit me ujin, pse ma ngroh e pse ma ftoh gomarin. Kur taksat e ndėrtuesve ishin tė ulėta, njerėzit thoshin se ndėrtojnė shumė se nuk i dhemb xhepi, tani qė u rritėn taksat jo janė shtrenjtė, tani pyetja ėshtė ēfarė uji do ti japim gomarit? Ne provuam qė kjo politikė funksionon. Sė pari shumė spekulantė nuk erdhėn mė pėr ndėrtimet nuk erdhėn mė se nuk kishin lekė pėr taksat, pra automatikisht njė pjesė spekulantėsh u larguan nga tregu i ndėrtimit. Sė dyti ata qė vijnė paguajnė njė taksė aq tė shtrenjtė sigurohen qė projekti tė jetė aq cilėsorė sa tė justifikojė shitjet. Sė treti ne na rezulton nga INSTAT dhe raporti i fundit edhe Banka e Shqipėrisė, ndėrtesat e vjetra ju ėshtė rritur vlera sepse ka investuar bashkia, pėr ndėrtesat e reja ka rėnė nė fakt apartamenti. Pse? Sepse po nuk dhe leje ndėrtimi ato pak qė kanė ngelur pa shitur janė nė njė farė mėnyre nė ankand, sepse nėse ti ke 10 ndėrtesa pėr tė shitur dhe ke 100 blerės kėta hahen me njėri-tjetrin pėr kush tė paguaj mė shumė qė tė kapė apartamentet e mbetur, por nėse ti ke 100 blerės dhe 100 apartamente apo 90 apo 110, sigurisht ka njė pėrputhje tė kėrkesės me ofertėn, dhe konfirmimi i kėsaj filozofie ishte konfirmimi i fundit.

veliaj
 
Sa tė fillojė tė ndėrtohet projekti ri pyetja e parė do tė jetė sa pallate do tė ndėrtohen nė atė zonė zoti Veliaj, a e keni njė numėr?
Do tė zhvillohen gradualisht. Numri do tė jetė zero nėse ti mė thua se ku do jetojnė kėta 30 mijė njerėz. Po marrim njė kėnetė buzė lumit e cila ėshtė bonifikuar, ėshtė urbanizuara edhe ėshtė mė mirė tė zhvillohet andej Tirana, pra dy mundėsi janė ose do tė vėsh doganė e do bėhemi racistė qė unė nuk mendoj qė ėshtė sjellja e duhur tė bėhemi racist, familjet tona pėrfshirė netė dy kanė gjetur nė Tiran ėndrrėn qė ne tė bėhemi tė suksesshėm. Zgjedhja ėshtė do rritemi aty ku jemi tė mbingarkuar, apo do rritemi nė zona qė i kemi rikuperuar nga degradimi, pėr herė tė parė them qė po bėjmė gjėnė e duhur. Nuk e di se sa pallate do ndėrtohen se nuk di se sa do tė jetė kėrkesa. Pėr sa kohė qė koeficientet janė caktuar dhe nuk do shkelen kopshtet parqet ēerdhet, pjesa tjetėr bujrėm le tė vijnė.
 
Zoti Veliaj nė fakt ka njė shqetėsim edhe tė drejtė herė pas herė pėr ndėrtesat e larta, nuk po them pėr kėtė pjesė qė ju e cilėsoni si tė re dhe mund tė ndėrtoni gjithēka, por nė pjesėt e vjetra dhe pyetja e madhe lidhet edhe me atė qė ju e dhatė premtim nė fushatė, pėr kullat ēfarė ndodhi pse po ndėrtohen janė dy-tre kulla qė po ndėrtohen ose kanė marrė leje...
Pėr definim kullat janė mbi nga 24 kate. Ende nuk ka marrė leje njė kullė me 24 kate, nė fat unė po pres tė vijnė sepse do tė thotė qė ato do tė paguajnė 5 milionė euro me tė cilėn unė do tė bėj katėr a pesė shkolla, por nuk kanė ardhur akoma. Nė fakt unė mezi po pres tė vijnė sepse mė mirė tė ma zėnė hapėsirėn nė ajėr sesa nė tokė dhe mė mirė ti marri Bashkia ato taksa se sa mė pėrpara kur bashkia merrte 1/10 e nuk bėnte asnjė punė. Ka njė arsye qė ne pėr njė vit hapėm katėr shkolla dhe pėr katėr vjet nuk u hap asnjė shkollė. Do tė thotė qė ne jemi tė aftė tė mbledhim financa. Nga po i mbledhim? Po i mbledhim nga pasanikėt bosėt e ndėrtimit. Ndaj nė kėtė sens kushdo qė do tė ishte nė vendim tim do tė pyeste nga ku do tė vijnė kėto taksa. Nėse duhet tė zgjedh ėshtė mė mirė qė kėta tė shkojnė pėrpjetė sesa tė mė zėnė tė territor. Shikoni ndėrtesėn e hotelit kryesor nė Tiranė, nėse ai do tė ishte i shtrirė nė tė gjithė zonėn qė kishte ajo pronė do tė zinte tė gjithė lulishten tek “Partizani i panjohur” do tė ishte mė keq. Kjo nuk ėshtė njė filozofi nė Tiran ė, por qė po pėrdoret nga qytete qė kanė kėtė fluks, ku mė mirė themi shkoni pėr lart sepse qielli ėshtė pa limit, por toka ėshtė me limit.
 
Do tė doja t’ju pyesja pėr njė problem pėr tė cilin kam pyetur edhe zotin Basha, por qė mesa duket vazhdon tė mos ketė zgjidhje: hipotekat e apartamenteve, se nga njė herė mė duket aq qesharake aksioni i madh ALUIZNI-it pėr pronat informale, ndėrkohė nė Tiranė janė me mijėra qytetarė qė nuk kanė hipotekuar apartamentet e tyre, ishte njė premtim i gjashtė viteve mė parė i zotit Basha, ai nė katėr vite nuk e mbajti, ndėrsa kanė kaluar edhe dy vite nga mandati juaj, ēfarė do tė bėhet me ato apartamente dhe pse ėshtė kaq i vėshtirė procesi, janė tė gjitha me leje ato apo jo?
Jo nuk ėshtė detyrimisht kėshtu. Sė pari, nga 1 mijė pallate janė bėrė tashmė 300, pra procesi ka ecur. Nuk jam kėtu pėr tė mbajtur skaleta sepse as nuk e kam bėrė kėtė premtim, pra po mbaj njė premtim qė nuk e kam mbajtur. Situata ka njė pėrmirėsim tė ndjeshėm, ne kemi kaluar nė amnisti nė kėshillin bashkiak pėr disa shkelje pėr ti hapur rrugė hipotekimeve. Tani kanė ndodhur disa anomali ku ėshtė shkelur leja, janė shtuar kate, parkingu ėshtė bėrė bilardo, nuk ėshtė vėnė ashensori etj. Nėse njė zyrtarė i bashkisė e certifikon atė pallat, si ai pallati qė u dogj ashensori, automatikisht zyrtari i bashkisė nė aksidentin e parė shkon nė burg. Prej kėtė zellit tė hipotekave tė certifikojė diēka qė t’i marrė jetėn njerėzve.
 
Pra po thoni qė do tė jetė njė proces i gjatė...
Jo, po them qė do tė marrė kohėn qė duhet pėr ta bėrė siē duhet dhe tė bėjmė korrektimet qė duhet. Fakti qė nė dy vite bėmė 300 do tė thotė qė ka shpresė pėr kėtė projekt. Bashkia nuk mund tė certifikojė njė banesė se e para ēon zyrtarėt e vet nė burg dhe e dyta rrezikon jetė njerėzish, duke i thėnė qė ėshtė njė banesė, duke i thėnė qė ėshtė njė banesė e certifikuar ndėrkohė qė nuk ėshtė. Dhe besoj qė leksioni qė kanė nxjerrė shumė njerėz, shko kape pallatin qė nė gropė me mirėbesimin se ai personi do e mbajė fjalėn, mė kujton gabimin me firmat piramidale qė bėnė prindėrit tanė. Pavarėsisht se logjika nuk i qėndronte asaj pėrqindje marramendėse fitimi, thanė hajde ta bėjmė se po e bėjnė tė gjithė. Nė kėtė sens duhet patjetėr qė para se ti kėrkojmė shtetit tė shohim ne vetė jemi konsumatorė tė ndėrgjegjshėm kur i vėmė kursimet tona nė njė gropė tė zezė pa marrė ēelėsat nė dorė. Besoj qė ka qenė edhe njė moment reflektimi qė tiransat e rinj qė po vijnė mos tė bėjnė  mė tė njėjta gabime. Sepse ndryshe nė momentin qė ai i ka shitur tė gjitha ka kris ka ikur ka mbyllur edhe numrin e niptit ti nuk ke ku e gjenė. Ndėrkohė do tė bėjmė ēmos tė rikuperojmė atė qė kemi gjetur.
 
Meqė kaluat tek ēėshtja e ujit, tema e dytė qė unė kisha zgjedhur pėr ju ėshtė pikėrisht ēėshtja e ujit, ku do tė kemi ujė 24 orė nė ditė ėshtė njė plan ambicioz, por u shoqėrua me polemika pėr sa i pėrket  rritjes sė ēmimit tė ujit ė tė pijshėm. Sė pari duhet tė biem dakord qė nuk ėshtė ujė i pijshėm, ne kemi atė qė konsumojmė pėr shkak tė depozitave uji i pijshėm kthehet nė ujė jo tė pijshėm. Ēfarė keni konkretisht rreth kėtij plani, qė ėshtė mos gaboj mbi 200 milion euro apo jo?
Uji qė filtrohet me gjithė kimikatet e me gjithė testimet qė bėhen ēdo 20 minuta nė Bovillė ėshtė ujė i pijshėm. Transformohet nga ujė i pijshėm nė ujė ēezme, humbja e cilėsisė ndodh prej depozitave, sepse uji rri nė hapėsira qė nuk pastrohen. Plani ynė ėshtė qė sė pari tė shtojmė burime tė reja kemi identifikuar disa, sė dyti qė tė shtojmė aftėsinė tonė pėr tė filtruar ujin, pasi Bovilla ėshtė ndėrtuar pėr 200 mijė banorė. Porta dalėse e Bovillės qė filtron ujin nė impiante ėshtė pėr njė numėr tė kufizuar edhe kjo duhet shumėfishuar nė kapacitet. Sė treti linja e transmetimit. Ne kemi linja transmetimi si kullonjėse makaronash. Nuk po them se kush i bėri kėto nuk dua tė vė epitete, por qytetarė tė papėrgjegjshėm nė zona informale ku kalojnė linjat e mėdha ju keni parė disa nga aksionet tona ku janė shpuar linja nė mėnyrė tė paimagjinueshme. Ne duhet tė vendosim  linja tė reja pa mundėsi pėr tu ēarė qė tė ēojnė ujė deri nė Tiranė pa u ēarė ndėrkohė qė kalojnė nė kėto zona informale. Pėr 5 vjet Tirana do ketė ujė 24 orė. Njė nga arsyet pse uji ėshtė mė orar, ėshtė se shumė nga tubat janė tė amortizuara. Atė 20 lekėshin e ujit nuk do ta kthejmė nė politikė tė madhe. Do ta marrėsh nė 2018-ėn faturėn e Tiranės dhe do ta krahasosh me njė nė Durrės dhe do mė thuash kush e ka mė tė lirė. Jam gati tė ve bast qė pėr tė njėjtin metėr/kub ti e ke mė tė lirė.
 
Ka njė shqetėsim pėr mungesėn e aparateve...
Ish-komunat, zonat rurale kanė paguar afrofe. Kėtė vit, pėr 25 mijė e kemi zgjidhur, pra ka sahatė, ndėrsa nė komuna kryetari i komunės e kishte mendjen se kujt do i jepte leje ndėrtimi pėr pallat sesa pėr t’i shėrbyer qytetarėve.
 
Arritėt t’i bėni votat por me njė lloj prapaskene nė kėshillin bashkiak...Si u zgjidh?
Besoj se duke qenė fill pas zgjedhjeve tė pėrgjithshme pėr shumė grupe politike ka pasur njė situatė tranzicioni se ku jemi nė raportet me qeverinė qendrore dhe ku jemi me qeverinė lokale, njė koalicion i cili ėshtė ekzistues dhe qė kryetari i bashkisė e ka respektuar. Secila parti duhet tė bėjė llogaritė e veta. Njė propozim i UKT, njė propozim pėr kreditė e buta, pėr 20 shkollat e reja, ishin njė paketė vendimesh qė do kalonin nė kėshill bashkiak qė i japin Tiranės 24 orė ujė, 1000 familjeve nga njė shtėpi dhe 20 shkolla tė reja pėr tė hequr mėsimin me dy turne. Ftesa ishte pėr tė gjitha partitė politike. As nuk e kam menduar dy herė tė bėj analizė.
 
Pati probleme me LSI?
Kur mjaftueshėm njerėz iu pėrgjigjėn ftesės time pėr tė dhėnė kėtė shumicė, nuk kam kaluar kohė pėr tė analizuar apo pėr ndasi. E kam justifikuar si njė tollovi tė situatės paszgjedhore. Me kalimin e verės tė gjithė janė kthjelluar dhe parashikoj qė do kemi njė kėshill bashkiak shumė mė funksionues, shumė mė bashkėpunues, pasi kaloi kjo lemza e verės.
 
Pėr marrėdhėniet me LSI, ju jeni ndryshe nga Rama, keni ruajtur raportet me kryetaren e LSI, Kryemadhi. Ēfarė do tė thotė politikisht kjo?
Sigurisht qė isha shumė aktiv nė fushatė. Tirana na dha njė mbėshtetje me 18 mandate, pėr Edi Ramėn, pėr PS. Kjo ėshtė gjėja mė e drejtė pėr vendin. Ne kemi njė shumicė jo tė vogėl pėr tė bėrė reformat, por s’e kemi absolute qė t’i bėjmė vetėm. Unė nė mėnyrė konstante, jo vetėm me PDIU, FRD dhe LSI qė s’e diskutoj fare, por edhe me PD-nė kam bėrė disa herė uvertura, hapje pėr qytetin, tė kėrkoj ndihmė pėr kėto vota. Disa herė kam pasur edhe konsensus. Asnjėherė nuk preferoj konfliktin.
 
Ishit nė njė festė VIP dhe ishit me kryetaren aktuale tė LSI. Z.Rama nuk e shohim kėshtu...
Tė gjithė e dinė se Edi nuk ėshtė tipi, ai ėshtė. Nė kėtė sens kjo s’pėrbėn lajm pse Edi Rama nuk shkon nė dasmė. Nga fjalimet e tij, edhe Rama ka treguar reflektim dhe ka thėnė qė edhe opozita ėshtė e dobishme. I kushtoi fjalimin opozitės, marrėdhėnieve me kundėrshtarėt.
 
LSI e shikoni si opozitė apo si partnere?
Zyrtarisht ėshtė nė opozitė me qeverinė qendrore. Ėshtė akoma nė njė pakt edhe pse nė mbledhjen e fundit bėri njė largim tė nėnkryetares e cila ka qenė e shkėlqyer, njė kolege e jashtėzakonshme, Bruna Paskali. Por nė shtator do shohim se cili ėshtė qėndrimi i tyre.
 
Nga tė dhėnat qė kam janė 1500 punonjės tė LSI nė bashki...
Nuk ėshtė kėshtu. Ne nuk i ndajmė njerėzit nė kėtė farė feje, kjo ėshtė hiperbolė. Ka njerėz qė janė aty qė nga koha e Bert Brojkės. S’ka nė bashkinė e Tiranės njė ndarje tė kėsaj natyre. Konkurset i bėn DAP-i dhe ēdo vijnė tė rinj e tė reja qė fillojnė punė aty. Si unė dhe kryeministri jemi duke kėrkuar shumicė pėrtej shumicės bujare qė jemi shpėrblyer nga publiku.
 
Thatė qė po kėrkoni tė zgjeroni kėtė aleancė. A ka negociata nė kėtė drejtim me FRD, PDIU e LSI?
Me FRD dhe PDIU edhe nė votimin e fundit gjithēka funksionoi. Me LSI pati njė lemzė verore, njė ngėrē, tė cilin e konsideroj njė gjė tė kaluar dhe besoj se nuk do kemi probleme. Madje, jemi duke kėrkuar edhe nga PD-ja.
 
Ėshtė njė vend i zv/kryetarit bosh...Kujt do t’ia jepni?
S’e kam menduar ende. DO t’i pėrkasė njė njeriu tė aftė. Por ende s’e kam menduar.
 
Po pėr eliminimin e mėsimit me dy turne z.Veliaj? Si po shkon rikonstruksioni i shkollave?
Besoj se brenda kėtij mandate do pėrfundojmė 16 shkollat qė na kanė mbetur dhe them qė mė nė fund do shkojnė nė njė fushatė nė 2019, pavarėsisht se kė do kem pėrballė ku tė paktėn tema e shkollave nuk do jenė. Do flasim pėr gjėra tė tjera, sa mė shumė modernizohet qyteti aq mė shumė lindin probleme. Nėse publiku ndjehet i kėnaqur ėshtė rinovim kontrate, unė intervistohem nga populli i Tiranės, dhe nėse publiku ka njė ofertė mė tė mirė se unė atėherė do isha i lumtur tė jetojė nė njė qytet qė e bėnė punėn mė mirė se unė. Ama nėse ēfarė kemi bėrė deri tani ka qenė njė mbajtje fjale nė tė gjitha frontet dhe njė performacė nė tė gjithė kushtet katastrofike ku e gjetėm Tiranėn dhe unė besoj se njė nga arsyet e tjera pėrveē faktit qė Edi Rama u shpėrblye pėr reformat. Ishte dhe fakti qė alternativa tjetėr ishte dėshtim, kur nuk menaxhon Tiranėn  ėshtė vėshtirė tė menaxhosh gjėra tė tjera pėrtej Tiranės. Njerėzit ishin shumė tė qartė pėr kėtė, ndaj me tė dyja duart votuan Edi Ramėn dhe pėrtej gardhit tė Partisė Socialiste. Kėshtu qė, mandatin e parė e konsideroj njė mandat i emergjencave, krizave, na ėshtė dashur tė zgjidhim disa problematika tė jashtėzakonshme, ēerdhet dhe kopshtet ishin skandal, s’kanė faj njerėzit. Sot ēerdhet dhe kopshtet janė plot, por janė rrit 10 mijė kėrkesa nė ditė pėr njė vend. Njerėzit po braktisin privatin dhe po zgjedhin publikun. Shkollat e Baletit, shkolla “Qemal Stafa”, shkolla e Liceut Shkolla “Hasan Tahsimi”, shfryjnė tė gjithė problematikėn e deri tanishme. Pak nga pak lagjet po amortizohen, por kemi ndėrhyrė pėr tė dhėnė ndihmėn e bashkisė, do vazhdojė tė bėjė punėn time qė e dua mė shumė nė botė. Kemi dy vite qė do jenė njė sprint pėr ne dhe Tiranėn. Me kopshtet dhe ēerdhet kemi mbaruar, ndėrsa pėr gjimnazet thuajse se kemi mbaruar, pėrjashto “Sami Frashėrin” dhe “Isamail Qemalin”, nė gjimnazet e tjera mėsimi ėshtė kthyer paradite. Me shtesat “Qemal Stafa” ka kaluar paradite, shkolla Kosova ėshtė nė proces e sipėr.  Na kanė ngel 2 gjimnaze dhe 20-30 nėntė vjeēare,  me 20 tė reja nė ndėrtim, do jetė hera e parė nė qė nuk do ketė premtime pėr shkolla, pasi nuk do ketė nevojė. Tė vijė vetė Luli, Sali Berisha. Kush tė dojė.
 
Ėshtė shtuar trafiku pėr shkak tė sezonit, do duhet njė sqarim pėr kėtė plan, zogu i zi dhe Dogana?
Te Zogu i zi kemi parė njė pėrformancė, jemi nė testim, kemi parė njė lehtėsim, kur isha nė fushatė ishin problem 12 nyje nė Tiranė, sot janė reduktuar nė dy tė tilla. Nyja tek Shqiponja, nėnkalim dhe mbikalim, jemi nė fazė projektimi me drejtuesit e ministrisė sė Transporteve nė mėnyrė se si do procedojmė pėr kėtė dhe tė zgjedhim mė optimal, ka disa softe qė e masim se si do operojė kjo qasje pėr trafikun. Tirana do ketė gjithmonė trafik, pasi kur zgjedhim tė gjithė tė dalim me makina, padyshim qė do ketė trafik.  Edhe nė Paris ka trafik, Londėr, Milano dhe po tė duam njė vend  pa trafik Delvina dhe Hasi nuk ka trafik as Memaliaj as Fushė Arrėz, pra ēmimi qė ne paguajmė pėr tė jetuar nė njė qytet me 1 milionė njerėz, do e zgjidhim se cili ėshtė i pari nė trafik, ai do ketė pėrparėsi. Askush s’ka autoritet t’u thotė tė tjerėve ikni ju nė shtėpisė tani do kalojė vetė. Nė periudhėn e Ramės kishim 105 mijė  metra, ndėrsa tani kemi 205 metra, thuajse dyfish. Nė rrugėn “Dritan Hoxha” vinte me 2 korsi tani ka 6 korsi, pyetja ėshtė si do shkojnė 6 shinat nė 2, rrethrrotullimi funksionon si ēikrik.
 
Pse u rrit taksa pėr karburanteve?
Nuk ėshtė kėshtu taksa nuk ėshtė rrit, ajo ka qenė gjithmonė njė zė, qė kompanitė nuk e paguanin kurrė, njė pjesė e karburanteve nuk paguanin detyrimet, ajo ėshtė tarifa e licencės tė shitjes me pakicė, ti mė kė shkaktuar trafik, ndotje, kjo ėshtė njė kosto qė i detyrohesh. Tani pėr aq kohė sa tė gjithė njerėzit e thjeshtė i qėndrojnė korrekt shtetit, pse nuk duhet ti rrinė korrekt dhe bosėt. Praktikisht po i japim Tiranės njė orė pune, njė orė shitjesh nė 365 ditė. Kur ai ka hyrė nė biznes duhet parė se si shkojnė procedurat e taksave, nuk do ketė asnjė rritje 
 
A do ketė rritje tė biletės tė transporti publik nė 2018? 
Jo nuk do ketė rritje, kemi nevojė pėr tė ardhura, sot  nė Tiranė shėrbehet mė mirė nė krahasim me vendet e tjera. Buxheti i Bashkisė sė Shkupit ėshtė mė i madh, i Prishtinės po ashtu, i Zagrebit, ne po sillemi si njė ekonomi qė do mbledh tė ardhurat e duhura, bosėve do u marrin padiskutim tė gjithė taksat. Kėtu nuk mė rezulton se ėshtė rritur, por rezulton se nuk ia kanė dalė, pasi duan tė kenė fitimet maksimale. Pėr sa kohė qė unė ua rrisė milionerėve dhe bosėve, njerėzit nuk duhet tė gjykojnė nė kėtė drejtim. Idealizmi qė kishte “Mjaft”, pėr ca raste janė mercenarė, pėrzgjedhja ėshtė selektive, mos protesto se aty janė interesat e mia. Edhe unė kam dėshirėn tė shpreh pakėnaqėsinė pėr  njė gjė, nuk ėshtė kjo si “Mjaft” ne kishim kreativitet, kishim program me alternativa. Ka njė akuzė se ka njė mungesė demokracie, e ka shumė tė vėshtirė tė jenė vitale sot. Unė dhashė leje pėr ngritjen  e ēadrės nė bulevard, mendoni se jam njeri jotolerant? Ēdo gjė qė shkatėrrohet nė publik nė iu presim fatura, njerėzit qė urinojnė nė hapėsira, vjedhin kapakėt e pusetave, padiskutim qė do paguajnė faturėn e dėmit.
 
Mbetjet e diferencuar, ka problem me kėtė situatė, qoftė nė pėrceptimin e publikut?
Ky ėshtė njė koncept emancipimi, nė ndarjen e mbetjeve duhet tė jemi tė kujdesshėm. Kėtė javė kemi kontaktuar me pėrfaqėsues tė bashkisė sė Veronė, por nė Itali akoma ngatėrrohen ndarjet, ka shumė probleme nė ndarjen e mbetjeve. Ne jemi njė popull ftillues, tė shohėsh se si fėmijėt e Tiranės ndajnė mbetjet tė magjeps, hajde tė ndihmojmė dhe gjysmėn tjetėr tė dimė tė ndajmė mbetjet. Varet se si e shikojmė pėr gjysmė plotė apo gjysmė bosh. Nė 99 pėrqind tė atyre qė pyeten, thonė qė Tirana ėshtė e pastėr. Tė huajt qė intervistohen thonė qė Tirana sa e pastėr ėshtė. Ne duam qė tė zgjerojmė veprimtaritė tona, duhet tė ndajmė mbetjet sipas natyrės qė ato kanė. Jemi nė fazė tė mirė nė kėtė drejtim.
 
Qeveria Rama ėshtė njė qeveri qė do filloj nga puna, ėshtė njė qeveria mė e vogėl nė ndarjen e ministrive, kishit informacion pėr ministrat?
Nuk kisha asnjė informacion pėr ndarjen e kabinetit, publiku shqiptarė mandatoj Ramėn pėr kryeministėr, Edi ėshtė njeri qė merr vendimet shpejt, cilėsore, por pastaj sado i vėshtirė tė jetė, ai kėrkon njė ekzekutim efficient. Ekipi i vogėl do ekzekutojė shpejt vendimet. Edi provoi se legjendat urbane tė reformave i mėrzisin njerėzit, ai provoi se jo njerėzit nuk bezdisin, por i duan reformat. Kryeministri e fitoi bastin se  njerėzit e duan reformėn, njerėzit kuptojnė se duke paguar taksat, faturat, duke prishur ndėrtimet pa leje, e kupton se nė njė tė ardhme do tė shtoj besimin dhe rrjedhimisht kjo sjellė ndihmė pėr komunitetin. Edhe pse janė tė dhimbshme, ato vlejnė shumė. Shtoi besimin se reformat nuk tė penalizojnė, port ė japin shtysa, kėto janė jetike, fusha e turizmit do jetė njė mundėsi shumė e mirė pėr tė thithur turistėt. Ne pamė dhe nė mandatin e parė qė perceptuan, mendova se nuk do funksionojė, por ja qė kemi njė dinamikė nė vijimėsi, Edi ka njė eksperiencė, do maksimalizojė produktivitetin e secilit lojtarė nė ekip.
 
Zoti Rama ndikon nė punėn tuaj?
A flasim ne shpejt, kemi njė komunikim tė pėrditshėm, e kam mė tė lehtė konsultimin dhe ti referohem pėr njė axhornim sa mė efektiv. Nė kėtė sens kemi njė dobi pėr punėn nė bashki dhe kemi pasur bashkėpunim dhe mbėshtetje pėr kėtė.
 
Njė projekt madhor i 2 vjeēarit qė ju ka mbetur me qeverinė, pėrveē mbikalimit te dogana?
Bashkia bėri disa shkolla, pėr njė mori investimesh nga qeveria, pastaj pjesa tjetėr do bėhet me bashkėfinancim, sa tė vė unė nga Bashkia aq dhe qeveria, kjo ėshtė formula mė e mirė. Do transformojmė tėrėsisht “Piramidėn” ta kthejmė nė njė qendėr rinore, tė gėlojė me aktivitete dhe nga teknologjia e re. Bashkėfinancim tek terminali tek kthesa e Kamzės, disa nyje tė jashtėzakonshme nė lidhjen e pjesėve tė qytetit tonė.
 
A ishte Veliaj pjesė e kėtij stafi qė mendoi ekipin e kabinetit?
Aspak! Nuk kam pasur asnjė pėrfshirje nė kėtė
 
Sot Veliaj ėshtė timonieri i bashkisė, nesėr e ka ambicie pėr tė qenė pasues i zotit Rama?
Nuk e kam atė ambicie, por Kryeministri Rama do jetė kryeministri mė jetėgjatė nė Shqipėri, unė besoj se me ketė ritėm do votohet sa herė qė do kandidojė, ka pėr tė fituar. Edi Rama ėshtė njeri i fjalės dhe i punės, Kemi njeriun e saktė nė vendin e saktė, unė besoj se e kam gjetur punėn qė di tė bėjė mė mirė nė menaxhimin e qytetit. Hapja e dosjeve, reformat e pensioneve, i duhen disa vite pėr tė reflektuar ndryshimin, reformat ekonomike. Ambicia ime ėshtė Bashkia e Tiranės, mezi pres tė shkoj nė punė, nuk jam si disa qė mezi presin tė shkoj ora pėr t’u larguar, mua mė ikėn dita nė punė.
 
Unė kreun e Bashkisė e shikoj si njeri politik? Sot ėshtė njė vend bosh, posti i sekretarit tė pėrgjithshėm?
Nuk e di nėse ka vend bosh tek Partia Socialiste, jam i zėnė boll me bashkinė, ndėrsa kjo nuk ėshtė nė ambiciet e mia. Partia Socialiste ka njerėz tė duhur pėr tė dhėnė kontributin. Shqipėria ka njeriun e duhur nė vendin e duhur, aty ku ėshtė kryeministri Edi Rama.


VIDEO-Repolitix i ftuar Erion Veliaj ( pjesa e 1 )


VIDEO-Repolitix i ftuar Erion Veliaj ( pjesa e 2 )


Redaksia Online
l.q/Shqiptarja.com

21 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar
Po i përgjigjeni komentit të Njeriu i protestave të datës 13 Shtator 2017 22:45

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
sapa Si thone shkodranet:te hyfte vetja ne qef!
avatar
Anonim
qytetari Zoti Erion belia e ka pare rrugen bulevardi Zogu i pare si ka katandisur si fshat ti rroje stacini i trenit dhe bulubardi me kryesor eshte si ne luften e dyte botrore dhe ne erredire totale prandaj eshte bere dhe rtuga e prostitucionit nga shkaterimi dhe erredira e plote Eshte dhe ministria e drejtesiseKete rruge te shikoje velia se eshte rruga lidhse e dy qendrave
avatar
Anonim
Zini Te gjithe ATA qe i kundervien Erjonit jane njerz qe kane ardhur ne TIRANE nga malet dhe nga shpellat nuk dine ca eshte qyteti nuk dine te jetojne ne komunitet nuk dine se ca jane taksat dhe perse sherbejne jane mesuar qe te shkelin ligjet te vjedhin te peshtyjne e te hedhin plerat rruges te zaptojne hapsira publike keta monstra te nxjerin ligj dhe ti cojne nga kane ardhur dhe atje te rrine me lopen dhe gomarin se keta duan 100 vjtet qe te mesojne ceshte qyteti keta injorat pa edukat e pa kulture
avatar
Anonim
Stela Ky eshte nga me grykesit ne pushtet, nje ujk me lekure qengji, i uritur per para. Eshte 10% pune, e 90% imazh. E ka kthyer stafin e bashkise ne fotografe, kameramane, regjisore e monitorues te rrjeteve sociale, qe te zhdukin cdo koment negativ, se rendesi ka vetem pamja. Te ishte ne dore te ketij, do ishte censure e plote. Sajon tendera per te mbushur me para firmat e njohura prej tij, e per te marre % e vet ne cdo kontrate. Te mos flasim per lejet e ndertimit pastaj...
avatar
Anonim
blenard o roni un te votova e ti dukesh dial i mire po mos fol sh se pordhet e medha ste coin asgjekund ti ke nje fat ke ate babaxhanin e gjat qe po te inseron sh mire per te tjerat flasim por perfundim i jemi te kenaqur ti lem cikostancat menjan
avatar
Anonim
qytetari Tirana ka ndryshuar fytyre dhe kjo fale Erion Velise dhe mbeshtetjes seEdi Rames. Vizioni i tyre eshte pozitiv per Shqiperine.
avatar
Anonim
Eri Kampion i menaxhimit te qytetit, kryeministri i ardhshem i vendit.
avatar
Anonim
landi Leri bastet o Erion se eshte sport i veshtire po vazhdo punen se kush me pak e kush me shume hajdute jeni te dy palet njeri shet fiq dhe tjetri trendafila hollandez
avatar
Anonim
Njeriu i protestave Shko o injorant puno e mos u merre me sfida se se ske by...per keto gjera ti puno sa te japi mundsi Edi e mos u ndije se ka dhe ma te forete se Luli se Nerisha e se ti ok ....
avatar
Anonim
007 Te takon nje bravo e madhe.Kerkohet te kdte dhe shum te tjere si ti ,por ku ti gjejm.Lum si Tirana qe te ka ty.Persa i perket kanditimit tend ,je i pa konkurueshem ,si mesi ne futboll.E gjithe pd te dal para teje do te diskretitohen,keqas bile.
avatar
Anonim
A Po pse kerkon kandidat te mbaruar perballe ????????????????????????
avatar
Anonim
vaso Te lumte o Erion Velija. E para kuptohet qarte kur flet. E dyta flet si njeri. E treta je qytetar
avatar
Anonim
Populli Hallall ta befte Zoti. Perballe teje PD nuk gjen dot kanidat, e vetja strategji qe ka eshte te blloku je zgjedhjet pasi do turperohet ne maksimum. Bravo per punen e kryer. Puna ben diferencen
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Intervista/ Panairi i librave të heshtur të xha Llambit 
'Taso' i Gazmend Lekës në një ekspozitë/ Intervista në 'Rreze Dielli'
Nga sundimi komunist,nė njė qytet pėr fėmijėt: Transformimi i Tiranės
Këndi i Njoftimeve
Oferte Punesimi
Shtypi i ditës
Datë 19/11/2017, Viti VII - NR.274