Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 22:27 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport Intervista Kulturë Shëndeti VIP & Spektakel Horoskopi
Analiza MD, MPH, PhD Taulant Muka
13 Janar 2018 - 14:22 | përditesuar në 14:34
Shqipėria, shembull ku sistemi
universitar prodhon injorancė
Arsimimi ėshtė i kushtueshėm, por kushton mė shumė se samos investimi nė arsimim. Arsimimi jo i mjaftueshėm dhe jo cilėsor prodhon kosto tė larta pėr shoqėrinė dhe mė konkretisht nė shpenzimin publik, kriminilaitetin, shėndetin dhe zhvillimin eknomik.

Sistemi universitar nė Shqipėri ėshtė njė nga piramidat e shumta qė shoqėria jonė ka prodhuar dhe pėrjetuar nė kėto 27 vite demokraci, por ndoshta mė vrastarja.Sistemi aktual universitar/arsimor nė vendin tonė nuk lejon potenicaliet tona njerėzore si vend tė materializohen nė njė investim pėr zhvillimin e vendit, mirėqėnie, integritet, rritje profesionale dhe i kapaciteteve njerėzore, dhe nxites i mendimit kritik.

Pėrkundrazi, sistemi jonė universitar ėshtė materializimi i iluzionit, kultivimittė injorances, konkurencės sė pandershme, vegjetarizmti, pesimizmit dhe depresionit kronik qė ka pllakosur rininė dhe shoqėrinė shqiptare, dhe faktorkryesor i problemeve tė shumta eknomomike dhe sociale.

Treguesi me i mire i pasojave tė njė sistemit universitar/arsimor jo cilėsor ėshtė reliteti shqiptar, dhe dėshira e mė shume se 94% e tė tė rinjve pėr tė emigruar nė njė vend tjetėr duke besuar nė njė tė ardhme mė tė mirė pėr veten, prindėrit dhe familjet qė do tė krijojnė nesėr. Kjo me plotė tė drejtė, pasi ne si shoqėri kemi investuar nė mėnyrė tė vazhdueshme nėshkaterrimine sistemit universitar publik.

Universitetet shiptare e kanė humbur misionin kryesor tė tyre; nuk janė mė qėndra kreativiteti, inspirimi dhe ambicjeje; nuk prodhojnė dije dhe nuk pėrgatisin studentėt tė vazhdojnė tė rriten nė aftėsitė e tyre dhe njohuritė pėrgjatė gjithė jetės dhe karrieres sė tyre profesionale.

Pėrkundrazi,kėto insitucione janė kthyer nė qėndra klientelizmi, monopoli, kultivues dhe nxitės i konkurencės sė pandershme, injorances dhe burim i disinformimit. Mosperditėsimi i njohurive ėshtėiprekshėm nėēdo sektor tė sistemit tonė arsimor, dhe ėshtė keqinformim dhe krim qė ka pasoja nė tė gjitha hallkat e njė shoqėrie.

Shumica e lektorėve dhe titujve profesorė nė universitetet shqiptare nuk plotėsojnė kriteret mė minimale pėr tė gėzuar kėtė status. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė fund tė shekullit tė19 dhe fillim tė shekullit 20 investuan fort nė atė qė sot quhet “Revolucioni Akademik”, dhe qė u bė motorri kryesor i rritjes se performancės sė universiteteve dhe rritjes ekonomike.

Universitet vendosėn bazė tė tyre kėrkimin shkencor, dhe kriter tė pa negociueshėm patjen e titullit doktor shkencash (PhD) pėr tė qėnė pjesė e stafit akademik. Nė Shqipėri, edhe pse mė shumė se njė shekull me vonė, zgjedhja e stafeve akademike pak bazohet mbi kritere tė tilla, dhe kriter kryesor janė lidhjet familjare apo politike.

Edhe nėrastin kur kėta akademik kanė titullin doktoraturė shkencash, janė shumtė tė paktė ata qė kanė mborjtur titullin me njė pune autentike dhe me vlera shkencore (kryesisht janė punė pėrshkruese dhe tė kopjuara). Kėta “akademik” nuk kanė lidhje me arsimin dhe universitetet, nuk janė aty pėr pasionin qė kanė pėr dijen dhe edukimin e brezave tė rinj, apo kontributin qe kanė dhėnė pėr zhvillimin e shkencės, dhe nė mendimin tim janėnjė ndėr faktorėt kryesore tė sistemit tė deshtuar universitar qė ne kemi.

Sistemi arsimor jo cilėsor nuk i referohet faktit nėse dikush ėshtė i edukuar apo jo, por lidhet me cilėsine e dijes, edukimit dhe mėnyrės sė transmetimit tė njohurive qė na nxit tė gjithė ne si shoqėri drejt njė jetėjo cilėsore. Vendosja e “akademikvė miq” dhe prematur pėr atė vend, me mungesė tė theksuar profesionalizmi dhe identiteti shkencor, do tė nxisėservilizmin, blllokimin e tė aftit dhe mė shumė mungesėn e profesionistėve aq tė nevojshėm pėr njėshtet dhe industri tė fortė dhe ekonomi tė shėndetshme.

Studentėt e diplomuar nga universite jo cilėsore, fillojnėtėshpėrndajnė njohuritė e tyre te tė tjerėt dhe brezat e rinj, dhe ky proces do ketė njė impakt mė negativ nėse kėta tė diplomuar lektojnė nė universitete pasi do tė jenė burim kryesor i kostove negative qė njėshoqėri pėrjeton nė tė ardhmen.

Mungesa e profesionistėve, qė Shqipėria po e vuan aq shumė sot, rezulton nė probleme pėr insitucionet publike dhe ndėrrmarjetprivate nė gjetjen e njerėzve tė aftė, dhe pėr pasojė nė njė nivel tė ulėt prodhimi, mungesės sė stabilitetit, humbjes sė vendit tė punės dhe humbjeve financiare.

Kjo gjėndje do tėrrisė kostot pėr sigurinė shoqėrore dhe ka njė impakt tė rėndėsishėm pėr gjeneratat e ardhshme, jetėn sociale dhe shėndetin (fizik dhe mendor) tonė.

Nė jetėn tonė tė pėrditshme efeketet e njė sistemi keq edukues ndjehen nė vėshtirėsitė qė njėrėzit jo tė mirė edukuar kanėpercpetimin e realitetit dhe nė komunikimin e sjelljeve tė mira te tė tjerėt; nė mjedisin rrethues teksa shikon ēdo ditė njėrėz qė hedhin mbeturina, presin pemė apo vėnė zjarre nė pyje. Njė tjetėr plagė sociale qė rrjedh nga keq edukimi ėshtė mungesa e harmonisė me natyrėn.

Efekti nė shėndet ėshtė ai qė ndjehet ndoshta mė shumė. Nė Shqipėri sistemi arsimor shėndetėsor ėshtė nė nivelet mė tė ulėta tė ekzistencės sė tij, i cili prodhon mjek dhe profesionistėtė tjerėnė fushėn e shėndetėsisė qė e trajtojnė/kurojnė pacientin nė mėnyrėn a gabuar, dhe qė kanė pak ndėrgjegje sociale. Shumė pacientė marrin mjekimin e gabuar, me njerėz qė shkojnė nė farmaci dhe marrin medikamente pa u konsultuar me mjekun. Njė shėmbull i pasojave tė edukimit jo cilėsor nė shėndetin e njerėzve ėshtė njė studim nė Egjipt i cili nxorri si pėrfundim se mė shumė se 2000 veta kishin vdekur si pasojė e gabimeve tė mjekėve tė rinj tė sapo diplomuar.

Sot, nė disa vende tė zhvilluar me sistem arsimor shumė tė konsoliduar si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ka studime qė tregojnė se gabimi mjekėsor mund tė jetė shkaku i tretė madhor i vdekshmėrisė, dhe se shumė prej kėtyre gabimeve nuk kapen, tė paktėn nė regjistrat mjekėsor.

Besoj kėto numra mund tė jenė e mė alarmant nė njė shoqėri si e jona, nė tė cilen cilėsia e arsimimit dhe profesionalizmit mjekėsor ėshtė shumė e ulėt. Efeketet e keqedukimit preken edhe ne konferencat e shumta mjekėsore qė organizohen nė Shqipėri, tė cilat janė kthyer nė qėndra biznesi dhe aspak pėrcjellės i njohurive tė reja.

Njė pasojė tjetėr e njė sistemi arsimor jo cilėsor dhe me impakt tė gjerė nė shoqėri ėshtėndarja konceptuale midis “injorantit” dhe tė informuarit, midis atyre qė kanė informacionin dhe mund tė pėrfitojnė prej tij, dhe atyre qė nuk kanė informacionin dhe skanė kapacitet pėr ta procesuar. Kjo prezanton njė rrezik tė madh pėr shoqėrine dhe kombin, sidomos kur kategoria e “injorantėve” janė nė pozicione drejtuese.

Nė njė shoqėri ku kemi investuar pėr rritjen e arsimimit jo cilėsor dhe injorancės, dhe drejtohemi nga njerėz qė e legjitimojnė injorancėn, ne si shoqėri po pėrjetojmė njė rrezik tė frikshėm e marrjes sė njerėzve tė edukuar jo seriozisht.

Edhe pse “elita shqiptare” investon shumė nė kėtė drejtim, ky realitet fatmirėsisht ėshtė kundėrshtuar vazhdimisht nga pjesa mė e madhe e shqiptarėve, dhe shėmbull mė i mirė janė sakrificat dhe investimi qėprindėrit shqiptarė bėjnėpėr edukimin e fėmijėve tė tyre, si askund tjetėr nė botė, por qėfatkeqėsisht nuk “shpėrblehten” nga shėrbimet qė ofrohen nė universtetet tona.

Njė sistem arsimor jo cilėsor ka impakt shumė negativ pėr njė shoqėri. Si shtet, ėshtė shumė e rėndėsishme tė investojme dhe reformojme sistemin tonė universitar, duke i dhėnė fund eksperimenteve tė dėshtuara. Vetėm pėrmes njė edukimi cilėsor njerėzit dhe shoqėritė janė nė gjėndje tė pėrmirėsojnė vetveten; sa mė shumė dimė, aq mė shumė mjete kemi pėr tė ecur pėrpara, dhe sa mė cilėsor edukimi, gjithsecili prej nesh do ketė mė shumė mundėsi pėr tė gjetur njė punė mė tė mirė, e pėr pasojė tė vazhdojė nė rrugen drejt suksesit.

Edukimi cilėsor ndikon pozitivisht nė prosperitetin e shoqėrisė dhe harmonisė sociale, dhe mėnjanon shumė probleme shoqėrore, pėrfshirė kriza eknomomike, kriminalitetin dhe emigrimin.

Redaksia Online
Xh.F/Shqiptarja.com

22 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
Vini Re Duhet nje Shkolle e Mire e Mesme Se shpikjet i Ben Bota Jo ne Kete Nuk Kuptojme Ne Nuk kemi nevoje per Inxhinjere Por per Teknike te Mesem Te tjerat jane Budallalleqe
avatar
Anonim
Filani Ore ti llazi.Po ti harron qe e je bere mjekesine aty me bajramat duke pire kafe te klubi dhe duke bere proresta.Pikerisht ky sistem m*ti te nxorri edhe ty.Apo bere 5 muaj erasmus dhe 2 kurse 1 mujore per te vobektet dhe tani shet pordhe .Po ne qe kemi bere mjekesine dhe specializimet jashte dhe jo me 50 flete fotokojpje si pun jote ca duhet te themi.Na kerko ne pubmed dhe na gjen aty.clidhje ke ti me kerkimin shkencor dhe me njekesine.30 vjec dhe me doktorate, qesharake fare.
avatar
Anonim
!!! Nė Shqipėri e ka bėrė universitetin kjo llambushka?😱😱😱😱
avatar
Anonim
shakir ne shqiperi gjdo gje esh fallsifitet mik nderhyrja per nota per te emruar mesues apo ne fusha te tjera . kshtu nuk hyhet ne europe
avatar
Anonim
Jola Shume mire te kane "instruktuar"per te bere kete shkrim por minimalja per nje shkrim te tille duhet te jete: njohja e arsimit shqiptar ne teresi( dhe jo te flasesh me gjuhen e atyre dy profesoreve medioker te politizuar qe ti njeh) dhe drejteshkrimi i bukur shqip. Meso te shruash pa gabime dhe formo mendimin tend individual dhe pastaj shkruaj qe te lexojne e mesojne te tjeret nga ty.
avatar
Anonim
genti O Taulant po pyete vehten se sa lende ke marre me mik me nderhyrje ne Fakultet te Mjekesisr. Sa servil.dhe hipokrit ke qene qe organizoje gjoja greva studentesh per te marre privlegje ke Mentor Petrela Bajram Hysa e shume e shume te tjere. Po ti lujton se nuk ti dime ty ne mashtrimet pazaret dhe vjedhjet e fondit te studenteve. Po hajde more ketu beje. Si ste vjen turp nuk ke lene lende pa nderhyrje pa mik.Doje edhe nota te mira 10 ta. Ik ore ordiner ti nuk je njeri human e vjen dhe shet prroēka
avatar
Anonim
Dana Po c'pune ka pasur Taulanti me fondin e studenteve, kur nuk ka qene asnjehere pjese e Keshillit Studentor? Ty zemra te vjen inat qe nuk te ka kerkuar njeri ndonjehere mendim ndersa Taulantit po? Po te ishte sic thua ti, nuk do dilte hapur ti kritikonte. Ku te fle krimbi ty? Apo ke qene nder ata qe kane dashur te vjedhin dhe Taulanti te ka ndaluar?
avatar
Anonim
Rrumsum Pse me kristali I sali berishes sa pordh...oi
avatar
Anonim
Jfjdjdddldmdnd Ke marrė pėrsipėr tė kritikosh sistemin arsimor, kur nuk ke aftėsinė tė bėsh njė shkrim pa gabime trashanike.
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Maks Velo:Ja kurthi qė mund tė mė ēonte nė pushkatim
Studenti shqiptar nė Holandė, Leka: Pėrgjigjen e pranimit e mora nė Skype
Milo: Heqja e ligjit tė luftės nga Greqia s'i kthen pronat ēamėve
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 20/02/2018, VITI VIII- NR.40