Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 20:51 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport Intervista Kulturë Shëndeti VIP & Spektakel Horoskopi
Speciale Nga Carlo Bollino
07 Shtator 2017 - 20:09 | përditesuar në 08:18
Flet nė Report Tv Maria Ermioni
Popa, e internuara e mjerimit
Rrėzoi komunizmin, tani e harruar nga tė gjithė
Kjo ėshtė historia e veēantė e njė gruaje tė veēantė. Quhet Maria Ermioni Popa, sot ėshtė 75 vjeēe dhe saktėsisht 32 vite mė parė, bashkė me dy vėllezėr dhe tri motra, mundėn tė kapėrcejnė kangjellat e Ambasadės italiane nė Tiranė dhe tė kėrkojnė azil politik.

Familja Popa, qė arratisej nga internimi prej 17 vitesh nė fshatin Sukth, mbeti e internuar pėrsėri nė selinė diplomatike pėr 5 vite deri nė maj 1990 kur mė nė fund regjimi diktatorial, i cili kishte tentuar edhe t’i vriste duke futur brenda ushqim tė helmuar, u dorėzua nėn presionet ndėrkombėtare dhe pranoi tė dėrgoheshin nė Romė. 

Dy muaj mė vonė, mijėra shqiptarė tė tjerė ndoqėn shembullin e tyre dhe sulmuan ambasadat nė Tiranė, duke shėnuar nė kėtė mėnyrė fillimin e fundit tė regjimit tė Enver Hoxhės. 


Nga gjashtė anėtarėt e familjes Popa, Maria Ermioni ėshtė e fundmja e mbetur akoma gjallė, por edhe pse guximi i saj ndikoi pėr tė ndryshuar rrjedhėn e historisė sė Shqipėrisė, sot gruaja jeton nė kushte tė mjerueshme, e harruar nga institucionet dhe e obsesionuar nga kujtimet dhe indiferenca e tė tjerėve.
Ne e takuam nė shtėpinė e saj nė Durrės.
 
LEXONI INTĖRVISTĖN E PLOTĖ NĖ REPORT TV

Kur ka filluar persekutimi juaj nga regjimi komunist?
Nė vitin 1952, kur kanė arrestuar babanė tim. Vėllai im i madh, Rolando, ka ikur nė fund tė vitit 1951 nė Jugosllavi dhe prej andej nė Trieste.
 
U arratis.
Po, u arratis. Dy vėllezėrit kanė ndenjur nė Napoli tė Italisė.
 
Vėllai juaj u arratis nė vitin 1951 dhe mė 1952 u arrestua babai juaj.
Po.
 
Me ē’akuza?
Si spiun tė CIA-s. Unė do tė tė tregoj edhe telegramin qė kam marrė dhe atje thotė: “Dėnuar mė 1952 dhe ka vdekur mė 1957”. Nuk thotė qė i prenė kokėn. Thotė: “Dėnuar pėr spiunazh nė favor tė CIA-s”. Do tė ta sjell telegramin qė ta lexosh vetė me sytė e tu. Kur e kanė arrestuar, shefi i Sigurimit tė Kavajės, Sotir Xhara, i ra me revolver. Unė pashė gjakun qė i doli babait dhe nuk e pashė mė babanė tim. Nuk e di se ku e kanė hedhur qė t’i ndez njė qiri apo t’i vė njė lule.
 
Ku ishte burgosur babai?
Nė Tėrbuf tė Lushnjės.
 
Si ka ndodhur vdekja?
I prenė kokėn. Babanė tim e kanė dėnuar me gjyq ushtarak. Nė fillim e dėnuan me vdekje.
 
Dhe familja juaj u deportua menjėherė?
Jo, jo.
 
Ku e kanė deportuar?
Nė Kullė, pasi e kalon Sukthin.
 
Tė gjithė familjen?
Tė gjithėn. Atje kemi ndjenjur 18 vjet tė internuar. Ēfarė bėra? Unė kam qenė elementare. A mund t’i bėjė gjė njė fėmijė elementar qeverisė? Mė thuaj ti, zoti Karlo.
 
Ēfarė kujton nga koha e internimit?
Fshatarėt qė ishin atje na thanė: “Me ne s’keni gjė, ju e keni me qeverinė”. Me ne janė sjellė mirė. Unė mė keq po vuaj kėtu. Unė jam durrsake dhe kėtu nė vendin tim po vuaj mė keq se nė internim.
 
Pse ke vendosur tė arratiseshe nga internimi duke u futur nė Ambasadėn italiane? Si e ke menduar dhe organizuar? Pėr sa kohė e ke menduar kėtė arratisje?
Ne kishim xhaxhanė tonė dhe ai na i tregonte tė gjitha. Bėhej njė lojė sporti. Luante Partizani. Dy vėllezėrit e mi do tė shkonin pėr tė parė ndeshjen. Ne do tė shkonim pėr tė ēuar motrėn, Zhanetėn, nė Sanatorium sepse villte gjak. E ēuam nė Sanatorium ku ndenji tri ditė. Tani besoj se ti e kupton gjendjen tonė shpirtėrore. Pamė derėn hapur, vėllezėrit e mi ishin afėr. Nė shtėpi atje nė internim unė s’kisha gjė sepse m’i morėn. Dy bufetė e mėdha i mori Skėnder Xhunglini, sobėn ma morėn, ēdo gjė ma morėn nga shtėpia. Ne mbetėm pa gjė dhe u futėm nė ambasadė.
 
Pra nuk ishte menduar dhe planifikuar pėrpara?
Jo, jo. Por xhaxhai na i kishte treguar tė gjitha neve. Ai qė ka qenė ambasador. Na pati thėnė qė “para se tė hyni nė ambasadė duhet tė kėrkoni azil politik”. Ne kemi hyrė dhe menjėherė kemi kėrkuar “protezione italiana”.
 
Po xhaxhai juaj banonte nė Tiranė?
Nė Tiranė.
 
Dhe ishte nė “domicilio” e detyrueshme.
Po.
 
Rrinte nė shtėpi atje.
Edhe xhaxhai tjetėr banonte nė Tiranė.
 
Po pėr tė shkuar nė Sanatorium nė Tiranė nga internimi dhe pėr tė ndjekur ndeshjen, ju keni marrė leje?
Jo.
 
Keni lėvizur lirshėm nga internimi?
Po, ikėm. Morėm trenin. Na pyetėn: “Ku po ikni?”. “Do tė ēojmė motrėn nė Sanatorium”, - i tha vėllai.
 
Dhe policia tė ka ndaluar?
Jo, nuk mė ndaloi. Xhaxhai im qė ishte ambasador na ka shpjeguar: “Duhet tė kėrkoni azil politik”. Kishte edhe plot tė tjerė qė donin tė futeshin nė ambasada. Unė jam shumė besimtare. Unė i respektoj tė gjitha fetė e botės, por dua fenė time. Unė jam amante e Shėn Spiridhonit tė Korfuzit. Ai na ka ndihmuar shumė. Atė ditė ishte ambasadori Xhentili, i cili na pyeti: “Cilėt jeni dhe ēfarė doni?”. I foli motra ime italisht dhe ai tha: “E lėmė kėtė se unė e kuptova ēfarė doni ju”. Motra ime fliste njė italishte tė mrekullueshme, tė pastėr dhe ai u habit. Ajo fliste edhe frėngjisht e gjermanisht. Por atje nė ambasadė na pėrdorėn shumė keq. Tri ditėt e para na trajtuan mirė. Pastaj u pėrpoqėn tė na helmonin (Sigurimi i Shtetit), na ndėrprenė zjarrin (ngrohjen), ujin.
 
Ti ke jetuar praktikisht njė tjetėr internim brenda nė ambasadė sepse ke jetuar pėr pesė vjet e rrethuar nga Sigurimi.
Po. Na mbyllėn zjarrin. Nuk kishim me se tė ngroheshim. Nė tė ftohtėt e dimrit vėllai im vinte kusinė me ujė, na mbushte shishe qė i vinim te kėmbėt. Motra ime i tha Ambasadorit Xhentile dhe ai u pėrgjigj: “Kėshtu i kemi bėrė paktet”. “Ky ėshtė “protezione” qė na bėni ju?”. Kur kishte festa iknin tė gjithė. Shefi i ambasadės na tha qė po tė donim mund tė dilnim pak. Ēfarė tė shihnim? Nėpėr pemė kishte persona tė Sigurimit, me drita. Dhe vėllai im qė ishte shumė i zoti nė qitje, i tha: “Nė qoftė se ti mė sjell tre kallashnikovė, njė pėr mua, njė pėr vėllanė qė ka luftuar dhe njė pėr Marien”. “Ēfarė do bėni ju, luftė?”, - tha ai.
 
Kur u fute brenda nė ambasadė e ke parashikuar qė mund tė zgjaste kaq shumė qėndrimi atje? Cili ishte plani juaj?
Unė falėnderoj edhe njė herė ambasadorin e Francės, Mishel Bulmer. Njė natė, kur binte njė shi i madh, nuk e di se ēfarė kishte nė Itali dhe u dha njė pritje nė ambasadė. Ndėrmjet tė ftuarve ishte edhe ambasadori i Francės. Ne pėrfituam nga shiu dhe motra ime del dhe i jep njė letėr. Ai e mori dhe nė orėn 12 tė natės pamė qė Ambasada franceze i kishte tė gjitha dritat ndezur. Ka ardhur Perez De Kuelari i Kombeve tė Bashkuara, ka ardhur te ne Pikó dhe Zhyljeni, pastaj kanė sjellė psikiatrin qė tė vėrtetonin se ne ishim tė ēmendur. Ne nuk ishim tė ēmendur. Vėrtet unė jam operuar me tumor nė kokė nė Itali dhe falėnderoj kirurgun Fiume njėmijė herė. Vetėm kur prishet koha nuk ndjehem mirė, kam pak dhimbje.
 
Pas 5 viteve tė pėrpjekjeve tė pasuksesshme mes Romės dhe Tiranės, nė fund, vetėm ndėrhyrja e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė Perez De Cuellar i mbėrritur posaēėrisht nė Tiranė pėr tė takuar Ramiz Alinė, arriti tė zhbllokojė situatėn duke lejuar familjen Popa tė largohet drejt Romės.
Por jeta e tyre nė Itali nuk qe mė e lumtur nga ajo qė kishin lėnė nė Shqipėri, duke jetuar deri nė vitin 2001 tė braktisur, ishte shumė e ngjashme me internimin e jetuar mė parė nė Sukth e mė pas nė ambasadėn nė Tiranė.
 
Tani mė thuaj kur ke ardhur nė Itali, si ka qenė dita e parė dhe pastaj ēfarė ka ndodhur mė vonė?
Nė vitin 1990. Na ēuan te “Gemelli”. Atje kam kaluar shumė mirė. Kuzhinieri ishte i mrekullueshėm. Mua mė sillte njė pjatė me makarona me mish tė grirė, gjysmė pule, verė dhe njė mollė tė madhe tė pjekur. Ishin tė mrekullueshme. Mė kanė trajtuar shumė mirė. Pastaj na hoqėn prej andej dhe na ēuan te “Casa di Riposo Nr. 1”.
 
Dhe atje filloi dhimbja pėrsėri.
Pėr tri ditė ishte njė kuzhiniere qė quhej Ana. E mrekullueshme. Pastaj e di se ēfarė bėnin? Ishin nė fillim shkallėt, pastaj ishte njė ballkon. Dhe unė shikoja se ēfarė bėhej brenda. Tek ushqimi qė ishte pėr ne pėshtynin brenda.
 
Pėrse ke ardhur prapė nė Shqipėri? Tė kanė dėbuar prapė italianėt?
Po. Ai.
 
Pra, nė mėnyrė tė papritur tė ka ardhur lajmėrimi qė duhet tė kthehesh nė Shqipėri.
Nuk tha, por erdhi me forcė. Po vinin festat dhe unė kisha blerė shumė gjėra. M’i shkelėn tė gjitha. Ishte njė burrė i shėndoshė, i trashė. E futi kėmbėn te gjalpi. Ēfarė i bėra? Mė mbylli nė makinė dhe nuk mė linte. Ishte mėngjes herėt. Ora 6 e mėngjesit. Nuk mė linte qė unė tė shkoja nė banjė pėr nevojat e mia personale. E kuptove?
 
Tė ka futur nė makinė?
Po, dhe e mbylli me ēelės.
 
Dhe ke shkuar nė aeroport dhe ke ardhur kėtu nė Rinas.
Tė lumtė. Nė Rinas na lanė si thasė me patate. Na tha ai: “Do ta shihni tani ju se ē’do t’ju bėjė Sigurimi”.
 
Po nė vitin 2001 nuk kishte mė Sigurim.
Po Sigurim i thonė edhe tani, prapė. Ti thua s’ishte. Ēfarė flet more Karlo?
 
Ēfarė ka ndodhur kur ke ardhur prapė nė Shqipėri, mė 2001?
Ēfarė tė ndodhė mė shumė. Unė kėtu po vuaj mė tepėr. Kėtu qė jam nė vendin tim. Unė jam durrsake e vjetėr.
 
Sot Maria Ermioni Popa mbijeton me 7.000 lekė pension nė muaj e duke shitur kanaēe tė mbledhura nė kazanėt e plehrave tė Durrėsit, nė njė shtėpi qė duket edhe ajo e transformuar nė njė kazan gjigand, nė tė cilin gruaja e mjerė ruan tė mbyllur nėpėr qese rroba tė vjetra dhe copėza kujtimesh.
 
Po tani, nga viti 2001 e deri mė sot, shteti tė ka ndihmuar ndonjėherė?
Ēfarė po shikon ti kėtu?
 
Ti ke banuar qė nga dita e parė kėtu, nė kėtė shtėpi?
Po, kėtu. Ēfarė shikon?
 
Kjo ėshtė shtėpi e Bashkisė?
Kėtė shtėpi e ka marrė vėllai im qė ka bėrė 10 vjet burg, njė vit nė Burrel, njė vit izolim tė rėndė ku e lidhnin me litarė dhe e tėrhiqnin si qen. E di se ēfarė i bėnin nė birucat e Durrėsit?
 
Dhe si shpėrblim ka marrė kėtė shtėpi?
Shpėrblimin nuk e ka marrė, por kėtė ia dhanė atij. Tri motrat dhe njė vėlla mė kanė vdekur kėtu. Unė i kam varrosur me ato shpenzime qė kisha, me ato lekė qė kisha. Mua s’mė kanė dhėnė asnjė lek, as tė babait as tė nėnės as tė vėllait. Motra ime, Zhaneta, ka lėnė pensionin para se tė vdiste, prej muajit maj deri nė gusht se nė gusht vdiq. Pra, katėr muaj. Edhe motra tjetėr, Liljana, nė gusht ka vdekur. Ajo kishte gjashtė muaj pension qė nga janari deri nė gusht. Nuk mė kanė dhėnė pensionin e tyre megjithėse unė i kam bėrė tė gjitha dokumentet qė duhen, pėrveē dy certifikatave tė trungut tė familjes pėr vėllanė dhe motrėn qė kanė vdekur nė Kanada, Roland dhe Polikseni Popa. I shkrova Ambasadės kanadeze njė letėr nė anglisht. E sollin pėrgjigjen dhe Posta e grisi. Mė thuaj, ēfarė tė bėj unė?
 
Pra, s’ke dokumente me tė cilat tė tregosh se ata ishin vėllai dhe motra jote qė tė marrėsh pensionin e tyre. Tani sa pension ke?
70.000 lekė (tė vjetra). Mė thuaj ti se ēfarė tė bėj me kėto. Tani pagova dritat. Sa lekė thua ti se kam paguar? Unė kėtu nuk kam drita, jetoj nė errėsirė. Vetėm kjo kėtu ėshtė ku rri unė e shikoj pak televizor aty.
 
Vetėm kjo dhomė ka dritė?
Vetėm kjo. Njė llambė. Dhe kam paguar 11.000 lekė (tė vjetra). Kapa drejtorin dhe i thashė qė s’kam furrė. Kam paguar edhe 20.000 lekė (tė vjetra). Kėtu bėhen punėt me miq, ia heqin tė tjerėve dhe ma vėnė mua. Kėshtu u bė kjo punė. Ēfarė kam bėrė pėr tė jetuar kėshtu?
 
Pra, pėrveē pensionit 7.000 lekė nuk ke asnjė burim tjetėr?
Po tė kisha, kėshtu do tė rrija unė? Si thua ti? Budallaqe jam unė? Unė me politikė nuk merrem, nuk jam as socialiste, nuk po shkoj nė asnjė vend. Unė bėj atė pazar dhe rri kėtu ku mė sheh ti dhe shihja televizor. Ma dogjėn. Mė kanė prerė ujin. Duhet tė shkoj nė banjė dhe tė bėj gjellėn me ujin e banjės. Kėshtu bėhet?
 
Mė thuaj diēka. Cila ėshtė ėndrra juaj sot pėr sot? Dėshira mė e madhe qė ke sot pėr sot?
Dua tė iki prej kėtej. Nuk dua mė. Nuk rri dot mė. Mė ėshtė neveritur ēdo gjė. E kam lėnė fare pastrimin e shtėpisė se mė kėputen duart.
 
 
Maria Ermioni Popa ėshtė tashmė e mbijetuara e fundit e njė kapitulli qė ndryshoi historinė e Shqipėrisė dhe pas Sukthit, pesė viteve nė Ambasadėn Italiane, dhe 11 viteve tė kaluara nė Romė, prej 16 vitesh jeton nė kėto kushte, e burgosur e mjerimit, e indiferencės dhe e fantazmave tė sė kaluarės sė saj. Ėshtė e habitshme dhe tragjike nė tė njėjtėn kohė qė edhe pse ėshtė gruaja e parė qė ēau regjimin komunist, Maria Ermioni Popa ka mbetur si shqiptarja e fundit qė jeton nė internim. Kėtė herė e internuar nė mjerim...
Ky mund tė jetė internimi i saj i katėrt, dhe me tė ngjarė, i fundit.
 


dy.b/shqiptarja.com

20 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
avatar
Anonim
Doni Ore lere historine Po pse nuk e mbajten ne Itali, kur atje me qindra Marin pension . Lerini prrallat, POR tregoni arsyen pse I perzune.
avatar
Anonim
anonim Eshte shum prekse kjo histori e zonjes.po pse eshte kaq i pa shpirt ky shtet ndaj te till njerezeve qe kane vuajtur me pa te drejt si ne ate regjim edhe ne kete te sotmin.perse heshtin dhe nuk komentojne per kete histoti te dhimbeshme keta rilindas te thekur te edi rames apo i behet qejfi se jane komunist.fara me keqe ne bot ishtedhe eshte komunizmi shqipetar.turp i madh per kete popull qe do ate regjim.
Rezultate tė tjera: 1
Intervista
Shqipėria si Finlanda, modeli i ri i arsimit nga zv.ministrja Shahini
Tre oficerėt, Vasili: Operacioni pėr arrestimin u dekonspirua nga policia
Bashkėshorti i Esmeralda Uruēit: Ja si fitova ndaj shpifjes sė RD-sė
Këndi i Njoftimeve
Oferte Punesimi
Shtypi i ditës
Datë 24/11/2017, VITI VII- NR.278