Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 14:18 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Speciale
08 Gusht 2017 - 19:50 | përditesuar në 20:25
Tare:Turizmi nėnujor ndikim nė
ekonomi, mungon legjislacioni
AP:Thesaret e fundosura nė bregdetin shqiptar
Pasuritė natyrore dhe historike tė bregdetit shqiptar kanė marrė jo rrallė herė vėmendjen e medieve ndėrkombėtare.

Sė fundmi ishte AP qė i dedikoi njė reportazh trashėgimisė shqiptare nėnujore me titull “Thesaret e fundosura nė bregdetin e Shqipėrisė”, njė histori 2500 vjeēare e cila ka qenė e pa eksploruar.

Po cilat janė mundėsitė reale qė Shqipėria tė zhvilloi turizmin nėnujor nė vitet e ardhshme?

Sa e vėshtirė ėshtė mbrojtja e tyre pėrballė plaēkitjes dhe dėmtimit tė grabitėsve?

Auron Tare, Kreu i Agjencisė Kombėtare tė Turizmit tregon mė shumė pėr Report Tv rreth thesareve tė bregdetit shqiptar dhe masave pėr mbrojtjen e tyre.

Njė reportazh i AP na njohu me  njė panoramė tė botės nėnujore shqiptare duke na shfaqur edhe njė histori tė lashtė kulturore, ndoshta njė pjesė tė cilėn nuk e njohim, ēfarė mund tė na thoni pėr njė botė kaq tė pasur nėnujore  qė bregdeti shqiptar ka?

Unė kam bėrė njė sėrė emisionesh pėr vit pėr zbulimet e ndryshme tė anijeve tė predhave tė Luftės sė Parė Botėrore, apo tė Dytė Botėrore. Nė vazhdimėsi jam pėrpjekur tė tėrheq vėmendjen pėr pasuritė qė ka deti shqiptar si dhe mėnyrėn pėr t’i ruajtur por edhe pėr t’i pėrdorur nė njė farė mėnyrė nė tė mirė tė turizmit.

Sa tė aksesueshme janė ato pėr vizitorėt e huaj dhe ata shqiptarė?

Fatmirėsisht pjesa mė e madhe nuk ėshtė e aksesueshme dhe kjo ka bėrė ruajtjen e tyre sepse pas viteve 90 nė pėrgjithėsi  ku ka patur mundėsi deti Jon ėshtė plaēkitur si nga shqiptarėt edhe tė huajt. Po tė shohėsh edhe restorante  do tė shohėsh amfora  nė vitrina qė janė pjesė e anijeve tė mbytura qė janė kapur nga peshkatarėt po janė gjetur nga publiku qė nuk i njeh vlerat e tyre.

Fatkeqėsisht ėshtė shumė pak e njohur, vlerat qė ka ruajtja e kėtyre pasurive tė jashtėzakonshme sepse jo vetėm kanė njė vlerė pėr Shqipėrinė  por sė fundi janė pjesė e historisė sė  Mesdheut, tregojnė lidhjet e Mesdheut me brigjet shqiptare dhe pėr kėtė arsye janė tė rėndėsishme pėr tu studiuar pėr tu parė dhe pėr tė qenė pjesė e njė muzeumi nė tė ardhme.

Sikurse nė shumė vende kanė bėrė muzeume me kėtė temė edhe pse kanė mė pak gjėra se ne. Kemi bėrė hapa pėr tė krijuar njė muzeum tė tillė, hapi i parė ėshtė bėrė nė Ksamil , ku janė mbytur disa anije tė flotės shqiptare. Nė kėtė vend mė vonė do tė futen edhe gjėra tė tjera pėr tė krijuar njė vend ku njerėzit mund tė shkojnė tė mėsojnė zhytjen apo tė shohin anijet e mbytura.

Por ėshtė shumė e rėndėsishme sikurse nė shumė muzeume si nė Stokolm apo nė Bodrum tė Turqisė  ku disa nga anijet antike janė nxjerrė, janė ruajtur dhe janė prezantuar publikut pėr tė krijuar  njė tėrheqje tė jashtėzakonshme pėr tė gjithė vizitorėt qė kanė kureshtje.

Sigurisht operacione tė tilla janė tė kushtueshme, nė Shqipėri mungon infrastruktura  pėr ti nxjerrė , pėr ti publikuar pėr ti ruajtur kėto anije prandaj deri mė sot kemi identifikuar njė pjesė tė mirė tė tyre nė kufirin me Greqinė , deri nė Vlorė me shpresė se do tė kemi kushtet pėr t’i  gėrmuar dhe nxjerrė pėr publikun e gjerė.


Krahas anijeve tė mbytura, cilat janė asetet tė tjera  qė mund tė pėrmendim qė mund tė jenė pikė e fortė e kėtij turizmi?

Ka formacione gjeografike shumė tė bukura tė cilat ai qė ėshtė i pasionuar me zhytjen mund t’i eksplorojė, ka njė botė bimore gjallesash shumė interesante, ka fusha tė mėdha me posedonia qė janė mushkėria e detit i cili ende nuk ėshtė i dėmtuar si nė shumė vende tė tjera tė Mesdheut ku posedonia ėshtė dėmtuar nga derdhjet e mėdha nė det.

Posedonia nė Shqipėri ende ruhet nė nivel tė kėnaqshėm cka tregon cilėsinė e mirė tė ujit tė paktė nė thellėsi.

Nė zonėn e Karaburunit Sazanit qė ėshtė njė zonė e mbrojtur situata nuk ėshtė aq e mirė sa i pėrket botės shtazore, kryesisht peshqit nga gjuajtjet  e pa ndalueshme ėshtė dėmtuar bimėsia por edhe peshqit. Si park kombėtar duhet tė ishte ruajtur ėka nuk ėshtė bėrė. Atraksioni shqiptar deri afėr Sazanit ėshtė shumė interesant, pastaj nis Adriatiku i cili ėshtė i vėshtirė pėr tu zhytur. Shqipėria e Jugut mund tė pėrfitojė nga turizmi i zhytjeve.


Ēfarė mund tė gjejnė diēka ndryshe turistėt e huaj, ēfarė ofron diēka tė veēantė ky lloj turizmi?

Sė pari ėshtė pjesa gjeografike, bota bimore nėnujore dhe reliket historike dhe kemi shumė tė tilla  tė Luftės sė Dytė Botėrore tė cilat edhe pse janė plaēkitur ofrojnė kureshtje pėr zhytėsit . Ėshtė njė vend i pa eksploruar, zhytėsit janė si njė lloj klubi qė kanė kureshtje pėr tė zbuluar zona tė panjohura.

Por ajo ēka ėshtė e rėndėsishme ėshtė se kėta njerėz janė njė kategori qė shpenzojnė qė i duhen Shqipėrisė , qė sjellin tė ardhura.

Ata shpenzojnė pėr hotele, pėr ushqim, janė njė kategori qė i duhen Shqipėrisė. Janė njė kontribut i mirė pėr ekonominė lokale.


Cilat janė mundėsitė reale qė ky lloj turizmi tė promovohet brenda pak vitesh nė Shqipėri?

Sė pari mungon legjislacioni megjithėse ne si institucion kemi pėrgatitur njė draft pėr zhytjet. Legjislacioni ka mbetur nė Ministrinė Ekonomisė pėr tu parė me kujdes edhe pse ekspertėt nė kėtė fushė janė tė paktė.

Kuadri kryesor ėshtė legjislacioni pastaj industria do tė jetė aktive pėr tė promovuar kėtė pasuri por ėshtė e rėndėsishme tė thuhet se duhet tė jemi tė kujdesshėm pėr vendimet qė do tė merren sepse ashtu si nė tokė ku janė dėmtuar shumė pjesė tė trashėgimisė kulturore tė Shqipėrisė duhet tė jemi tė kujdesshėm sepse edhe nė det mund tė dėmtohen shumė pasuritė, prandaj duhet njė infrastrukturė mbrojtje pėr anijet qė nuk kanė rrezik dėmtimi, ndėrsa pėr ato qė ka rrezik dėmtimi, ato tė mos hapen.

Ndoshta nė tė ardhmen tė hapen pėr publikun e kujdesshėm

Vende tė ndryshme kanė njė strukturė tė fortė mbrojtje pėr to. Mendoj qė duhet njė lloj balance pėr tė zhvilluar pjesėn turistike por pa rrezikuar atė qė kemi.
Ajo qė evidentohet nė reportazhin e AP  ėshtė ekspozimi i kėsaj pasurive ndaj plaēkitėsve ēfarė masash mund tė merren

E para Shqipėria duhet tė njohė ato qė ka e dytė ėshtė Ministria e Kulturės e cila ėshtė pėrgjegjėse ligjore qė duhet tė marrė hapat e duhura nė kėtė ndėrmarrje.

Ne mund tė shohim modelet mė tė mira qė kanė bėrė vende tė tjera, e para ėshtė legjislacioni,  e dyta duhet krijuar njė kulturė te publiku qė tė jetė i pėrgjegjshėm, por duhen marrė masa pėr ruajtjen e tyre

Njė hap mund tė jetė pėrcaktimi i kuadrateve ku nuk lejohet zhytja, por vendosja e pikave gjeografike ku nuk lejohet zhytja mund ti japė frymėmarrje turizmit tė zhytjes. Ka modele si Kroacia ku anije tė zbuluara i kanė futur nė kafaz hekuri, njė model tjetėr janė vendet skandinave ku vendet e zhytjet janė pėrgjegjėse pėr reliket qė janė aty.


Ka disa modele qė nėse diskutohen mund tė gjenden hapėsirat mė tė mirė qė Shqipėria tė pėrfitojė.

Sa i pėrket mbrojtjes a ka Shqipėria kapacitet pėr t'i mbrojtur kėto pasuri?

Edhe i ka edhe nuk i ka, vendi ka roje bregdetare qė ka anije moderne dhe nėse bėhet planifikimi nė det pėr zonat qė nuk lejohet, roja bregdetare mund ta bėjė shumė mirė. Nė Shqipėri nga ana tjetėr  nuk ka specialistė  qė do tė sillnin tė dhėna, nuk ka laboratorė.

Edhe nė vende tė tjera nuk ka laboratorė pasi ėshtė njė fushė qė kushton.

Por me fluksin turistik qė ka Shqipėria mund tė kthehet nė vetėfinancim. Mund tė jetė njė financim 1milionė euro nė fillim por mund tė rikthehet ku njerėzit pėr tė vizituar muzeun do tė duhet tė paguajnė pėr tė parė pasuritė e ekspozuara. Shqipėria ėshtė nė elitėn e kėrkimeve tė pasurive nėnujore por mungon pjesa tjetėr.

Prandaj AP e bėri dokumentarin pėr tė na ndėrgjegjėsuar ne  si publik dhe si institucione qė kemi njė pasuri tė jashtėzakonshme qė mund ta pėrdorim edhe pėr zhvillimin ekonomik.


A vini re interes nga tė huajt pėr tė kryer mė tepėr zbulime nė Shqipėri?

Aksesi ndėrkombėtar ėshtė i jashtėzakonshėm problemi ėshtė bashkimi me pjesėn shqiptare.

Sa tė interesuar janė studentėt shqiptarė pėr tu angazhuar nė kėtė pjesė

Fatkeqėsisht kemi patur kėrkesa nga studentė tė huaj dhe shumė pak nga studentė shqiptarė. Pasi ėshtė njė fushė e vėshtirė pėr tė siguruar jetesėn, ėshtė mė shumė ēėshtje pasioni

Ky lloj turizmi ēfarė do t’i sillte Shqipėrisė?
Nga ana promovimit Shqipėria njihet nė kėtė fushė nė elitėn botėrore tė kėrkimeve botėrore .

 Zbulimet shqiptare janė tė mirėnjohura, studentė tė huaj vijnė pėr tė parė.

Nga pėrfitimi ekonomik pėrfitim ėshtė pjesė e turizmit, ky lloj turisti vjen shpenzon ky ėshtė pėrfitim i madh ekonomik.


Redaksia Online
e.m/Shqiptarja.com
 

14 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
Intervista
Ish ushtarakët, çfarë do ndodhë me llogaritjen e pensioneve
Mirgeni, rockeri që beson tek  ​shijet muzikore të shqiptarëve
Gjinushi: I zhgėnjyer me Ramėn do mė ftojė kur t’i prishet makina
Këndi i Njoftimeve
Oferte Punesimi
Shtypi i ditës
Datë 22/10/2017, Viti VII - NR.250