Shqiptarja.com
Përditësimi i fundit në 10:39 Regjistrohu | Identifikohu 
Home Aktualitet Politikë Ekonomi Sociale Kosova Bota Sport MetroNews Intervista Kulturë Shëndeti Blog Horoskopi
Zgjedhje-2013 NGA AFRIM KRASNIQI
12 Qershor 2013 - 07:41
Qarku i Lezhės, rivaliteti mes
PS dhe LSI pėr mandatin e majtė
TIRANE - Nė njė analizė pėr Qarkun e Lezhės, politologu Afrim Krasniqi sqaron rivalitetin mes tė majtės pėr njė mandat, uljet dhe ngritjet e mbėshtetjes sė qeverisė nė kėtė qark si dhe pa harruar faktorėt qė janė nė favor tė opozitės.

Qarku i Lezhės ėshtė i vetmi qark me 7 deputetė. Sipas INSTAT (2013) ai ka 133 mijė banorė, nga tė cilėt 77 mijė jetojnė nė zonat urbane dhe 56 mijė nė zonėn rurale. Nė zgjedhjet e fundit parlamentare kanė marrė pjesė nė votime 71,627 zgjedhės ose 48% e numrit total tė banorėve me tė drejtė vote. Ky qark pėrbėhet nga pesė bashki (Lezhė, Rrėshen, Laē, Mamurras, Rubik) si dhe 16 njėsi vendore.

Tipar i njėsive vendore nė Lezhė ėshtė se pjesa mė e madhe e tyre i kalojnė numrin e 5 mijė votuesve, pra janė mė tė populluara sesa tri qarqet e mėparshme nė analizė, Kukėsi, Dibra dhe Gjirokastra.

Referuar numrit tė votuesve nė zgjedhjet e vitit 2011, bashkia me mė shumė votues ėshtė Laēi me mbi 21 mijė, ndjekur nga Lezha me rreth 20 mijė, Mamurrasi me rreth 16 mijė, Rrėsheni me 10 mijė dhe nė fund Rubiku me rreth 6 mijė vota. Komunat e kėtij qarku kanė gjithashtu numėr tė lartė banores pėrfshirė edhe Shėngjinin me 8.4 mijė zgjedhės.
 
ULJE – NGRITJET PĖR SHKAK TĖ SISTEMIT ZGJEDHOR

Mė 2001 zgjedhjet nė kėtė qark ishin tė balancuara: nė Lezhė Zef Gjoka i PD fitoi ndaj Ramadan Hasanaj, Nikoll Lesi i mbėshtetur nga PS fitoi pėrballė Llesh Kolės. Nė Mirditė Ndre Legisi i PS fitoi nė raundin e dytė ndaj Kolin Gjoka tė PD, por Luigj Gjoka i PD fitoi thellė ndaj Mark Nikolli tė PS. Nė Laē Pal Dajēi e fitoi mandatin pėrballė Preg Laskkės.

Me pėrjashtim tė Mirditės, ku pati edhe kontestime tė mėdha, nė rastet e tjera pjesėmarrja nė zgjedhje nuk ishte mė lart sesa 50%. Mė 2005 listat e partive kryesore pėsuan ndryshime me prurje tė reja nga dy palėt.

Demokratėt i fituan tė gjitha votimet nė mazhoritar, (Bumēi, Paloka, Vuksani, Dajēi, Zogaj pėrballė Preēi, Nikolli, Ēakoni, Cani dhe Kadeli). Risi nė kėto zgjedhje u bė LSI, e cila fitoi 1.7 mijė vota (V.Tushaj) nė Lezhė, si dhe (Gj.Bushi) 2.4 mijė nė Mirditė.

Kandidati mė i njohur politik i LSI Legisi mori vetėm 0.3 mijė vota, gjithsesi LSI dhe gabimi taktik i aleatėve tė majtė i kushtoi atyre dy mandate parlamentare. Nė kėto zgjedhje Laēi dhe Lezha ruajnė tė njėjtin nivel pjesėmarrjeje (nėn 50%), kurse Mirdita vijon me rekorde me 60% pjesėmarrje.

Nė zgjedhjet e vitit 2009 me sistem proporcional palėt politike siguruan balancim pėrfaqėsimi nga raporti 5-0 nė 4-3, njė zhvillim pozitiv ky pėr PS dhe tė majtėn. Nė kėto zgjedhje rimori mandat parlamentar vetėm, Edi Paloka, ndėrkohė qė PD solli tre emra tė rinj nė parlament, pedagogėt Mark Marku e Pavlina Hoti si dhe doktorin Rajmond Hoxha. Secili prej tyre pėrfaqėsonte tre njėsitė pėrbėrėse tė qarkut.

Nė krahun e majtė i vetmi i kandiduar nga 2001 ishte Gjovalin Kadeli, ndėrkohė qė ish kryetari i Bashkisė Gjok Jaku dhe Armando Prenga ishin dy emrat e rinj fitues. Siē shihet, dy emrat e parė janė tė Lezhės, i treti nga Laēi, duke lėnė Mirditėn pa pėrfaqėsim.

Referuar edhe tabelės pėrmbledhėse sė ndarjes sė mandateve nė zgjedhjet e deritanishme parlamentare, Lezha ėshtė dominuar nga demokratėt, sidomos nė votimet nė mazhoritar. I vetmi rast kur socialiustėt kanė qėnė superiozė janė zgjedhjet e vitit 1997, tė cilat kishin specifikėn e tyre qė lidhej me gjithė situatėn nė vend.
 
Historiku i mandateve nga zgjedhjet e vitit 1992 deri nė zgjedhjet e vitit 2009
(Nė foto historiku i mandateve nga zgjedhjet e vitit 1992 deri nė zgjedhjet e vitit 2009)

PD – PS, ME MBĖSHTETJE LINEARE NĖ 12 VITET E FUNDIT

Duke iu referuar numrit tė votave pėr dy partitė kryesore, PD dhe PS, nė qarkun Lezhė nuk ka pasur devijime tė mėdha. Mė 2001 PS pėrfitoi nga ndėrhyrja e pushtetit nė raundin e dytė pėr tė rrėzuar dy mandate tė fituara praktikisht nga tė djathtėt, njė nė Lezhė dhe njė nė Mirditė. I pati u fitua nė Gjykatėn Kushtetuese, i dyti pėrmes votimit formal.

Mė 2005 PD e thelloi diferencėn nė zonėn e Zadrimės me rreth 4 mijė vota diferencė, por pati vėshtirėsi nė zonėn tjetėr tė Lezhės ku diferenca ishte rreth 700 vota. Mė 2009 PS pati pėrqėndrim votash nė Lac kurse PD humbi rreth 1.5 mijė vota nga kandidimi nė zonė e ish deputetit Preē Zogaj nėn siglėn e njė partie tė re politike.

Gjithsesi PD ka mbetur nė tė njėjtat nivele dhe ndryshimet kanė ardhur kryesisht prej veprimeve tė sė majtės, e cila ose ka qenė e pėrēarė (LSI mė 2009, gabimet nė skemėn taktike me aleatėt mė 2005) ose pėr shkak tė problematikave dytėsore qė kanė shoqėruar zgjedhjet nė zona tė nxehta tė kėtij qarku.
 
RĖNIA E BASTIONEVE, TIPAR I ZGJEDHJEVE LOKALE

Mė 2003 dhe 2007 bashkia Laē u drejtua nga PD (L.Isufi) duke mbetur njė zonė bastion dhe nė dy rastet me diferencė tė thellė prej 1.5 mijė vota. Mė 2011 Laēi ishte surpriza e qarkut, kur socialisti Artur Bardhi fitoi me diferencė tė thellė prej 2.3 mijė vota.

Rėnia e bastionit tė Laēit u paralajmėrua mė 2007 nga rėnia e bashkisė Mamuras, ku njė emėr i njohur i sportit lokal, Ndreca, fitoi me 145 vota diferencė. Mė 2011 demokratėt e rimorėn kėtė bashki, por edhe tani me diferencė prej vetėm 100 vota.

I njėjti fenomen ka ndodhur edhe nė bashkinė e Rubikut pas tri mandateve tė demokratit M.Ruēi. Mė 2011 socialistėt e sfiduan atė duke fituar me diferencė rreth 400 vota. Edhe bashkia e Rrėshenit mė 2011 u humb nga PD, me diferencė prej 800 vota, ndėrkohė qė komuna simbolike e Shėngjinit u fitua po nga e majta me diferencė 500 vota.

Nė kėtė mėnyrė demokratėt humbėn tė gjitha bashkitė e qarkut, humbja e parė e tyre nė 22 vjet. Ndėrkohė ata e ruajtėn pėrfaėqėsimin e tyre nė komuna, duke i dominuar ato. Sic shihet edhe nga tabela e zgjedhjeve lokale prej vitit 2000, nė total demokratėt janė dominues, kryesisht nė komuna nė raportet 3:1. 
 
ROLI I FAMILJEVE / LIDHJEVE FISNORE

Roli i familjeve dhe fiseve reflektohet sidomos nė zgjedhjet lokale. Referuar tė dhėnave zyrtare, bashkia Rrėshen me 17 kėshilltarė, vetėm PS ka dy mandate, 1 i pavarur dhe 14 janė mandate nga 14 parti tė ndryshme politike.

Parti e parė politike nė proporcional nė kėtė bashki ėshtė PBDNJ me 9.3% tė votave, kjo falė votave tė fituara nga drejtuesi lokal i kėsaj partie (Gj.Valca) pėr disa vite drejtues i sektorit shėndetėsor. Rast tipik ėshtė edhe komuna Shėngjin, ku kryetari Kaēaj, ish futbollist i ekipit kombėtar, doli fitues duke qenė propozim i PDK dhe i mbėshtetur nga PS.

Katėr vite mė parė ai fitoi 25% tė votave, por mė 2011 fitoi dukshėm ndaj ish deputetit demokrat Gjoka. Gjithsesi edhe pse kryetari ėshtė i PDK kjo parti nuk ka asnjė nga 17 kėshilltarėt.

Parti e parė politike ėshtė AAK (Aleanca Arbnore Kombėtare) me 3 kėshilltarė, ndjekur nga PD e PS me dy kėshilltarė, dhe parti tė tjera politike me nga 1 kėshilltar. Nė kėshillin bashkiak Lezhė me 25 kėshilltarė PS e PD kanė vetėm nga 3 kėshilltarė, LSI e kryetarit Tushaj ka 1 kėshilltar, tė tjerėt janė tė pavarur ose nga 17 parti tė tjera politike.
 
PĖR CILĖT DEPUTETĖ BĖHEN ZGJEDHJET NĖ LEZHĖ?

Bazuar nė sistemin zgjedhor proporcional rajonal shumica e mandateve tė deputetėve pėr qarkun Lezhė janė paracaktuar qė prej shpalljes sė listave shumėemėrore tė partive politike. Kėshtu, nga PD ėshtė paracaktuar mandati i Aldo Bumēit, Gjovalin Kadelit dhe Albania Dedės.

Nga PS ėshtė paracaktuar mandati i Mimi Kodhelit dhe Armando Prengės. Nė zgjedhje diskutohen dy mandatet e mbetura: mandati i pestė i cili diskutohet brenda tė majtės, ku rivaliteti i ashpėr zhvillohet midis Arben Ndokės tė PS dhe Monika Kryemadhit tė LSI.

Mandati i fundit diskutohet midis tė djathtės, kryesisht nė varėsi nga votat qė do tė marrė PD dhe FRD nė zgjedhje. Nėse votat e FRD arrijnė tė kushtėzojnė mandatin atėherė ky mandat dėmton ndjeshėm PD-nė, por nėse FRD nuk arrin tė marrė votat pėr njė mandat, atėherė ky mandat vihet nė diskutim midis tė koalicionit tė djathtė dhe tė majtė, nė varėsi nga numri i votave tė mbledhura prej tyre.

Nga partitė e treta politike brenda koalicionit tė djathtė njė rol simbolik mund tė ketė PDK (1.3 mijė vota mė 2009) dhe PR (1.1 mijė vota mė 2009), nga koalicioni i majtė pėrveē LSI faktor lokal mbetet PSD (2.3 mijė vota mė 2009) dhe PSV91 (1.4 mijė vota mė 2009).

Megjithėse pretendimet e mėdha qė PD mė 2009 tė siguronte 5 deputetė, rezultatet zgjedhore e pamundėsuan kėtė. Ajo mori rreth 4200 vota mė pak sesa i nevojiteshin pėr mandatin e pestė, shifėr qė e pa teorikisht tė pamundur ta arrijė mė 2013.

Siē shihet nga tabela e ndarjes sė mandateve parlamentare, mandati i fundit i shkoi PS me rreth 4.4 mijė vota, por pėr tė pėrmbysur rezultatin PD asaj i duhen rreth 5.8 mijė vota tė tjera shtesė. Me kaq diferencė midis palėve shanset pėr ndryshim midis tyre janė pothuajse minimale, ndaj vėmendja e tyre kryesore ėshtė pėrqendruar tek vota e FRD dhe LSI-sė.

AK nė Lezhė ka strukturė, por pa ndikim tė pritshėm nė raportet e reja tė ndarjes sė mandateve. Lidhur me FRD: nė dallim nga tė gjitha qarqet e tjera, FRD nė Lezhė ka aplikuar modelin e konkurrimit tė brendshėm, me idenė se kandidati qė merr pėrqindjen mė tė lartė vendoset nė krye tė listės finale, duke aplikuar dorėheqjen e kolegeve nėse del e nevojshme.

Kjo praktike pozitive pėr zgjerimin e garės dhe rritjen e konkurrencės mund tė mbledhė mė shumė vota sesa nė rastin klasik tė fushatės pėr vetėm njė kandidat. Kryesuesi i listės ėshtė ish kryetari i komunės Shėngjin, Gjergj Ivanaj, me pėrvojė tė gjatė politike dhe elektorale.

Vlen tė theksohet gjithashtu se njėri prej kandidatėve tė FRD-sė (Kulli) ka provuar mė parė garėn si i pavarur nė komunėn e Fushė Kuqes dhe ka fituar rreth 21% tė votave.
 
FAKTORI LSI DHE EKSPERIMENTI I LEZHĖS

Kandidimi i bashkėshortes politikane tė kryeartit tė LSI Meta nė Lezhė i bėn zgjedhjet nė kėtė qytet, specifike. Me gjithė fushatėn nė dukje harmonike, PS ėshtė e interesuar qė LSI tė mos marrė asnjė mandat nė Lezhė.

Vendosja e zonjės Kodheli pėrbėn njė pėrgjigje direkte pėr kandidaturėn e Kryemadhit, pėr mė tepėr kur ajo ka qenė njė nga figurat e njohura nė spotet televizive anti-LSI nė prag tė zgjedhjeve tė vitit 2005 dhe 2009. LSI e bazon suksesin e saj tek puna e kryebashkiakut Viktor Tushaj.

Ai kandidoi mė 2005 pėr deputet dhe fitoi 1.7 mijė vota, kandidoi mė 2007 nė bashkinė Lezhė nė emėr tė koalicionit tė majtė dhe fitoi me 1.3 mijė vota, kandidoi mė 2011 nė emėr tė koalicionit tė djathtė dhe pėrsėri fitoi me diferencė 300 vota.

Aktualisht ai ėshtė njė kryetar bashkie i zgjedhur nga votat e PD dhe LSI, por qė shkon nė zgjedhjet parlamentare me koalicionin PS-LSI kundėr PD. Tė dhėnat nė vite nuk flasin pėr njė ndikim tė madh tė tij, gjithsesi mbetet pėr tu provuar.

LSI nė Lezhė mė 2009 fitoi 2500 vota duke pasur kandidat kryesor ish deputetin e PAA, Petrit Gjoni, i cili aktualisht ėshtė numri dy i listės proporcionale lokale. Fushata elektorale e LSI nė Lezhė dominohet nga praktika e klientelės, harxhime tė mėdha financiare dhe pėrpjekja pėr ta paraqitur fakt tė kryer sigurimin e njė mandati, gjė qė nė kushtet praktike rezulton tė jetė njė objektiv shumė i vėshtirė.

Tradicionalisht votuesit e qarkut tė Lezhės kanė qenė skeptik ndaj forcave tė vogla politike dhe vetė fakti se 21 janari ka njė lidhje me Lezhėn dhe LSI ka ndikimin e vet edhe nė perceptimin kritik tė fushatės sė saj lezhjane.
 
NJĖ QARK ME POTENCIAL TENSIONI DHE DEBATI ZGJEDHOR

Pothuajse tė gjitha proceset zgjedhore, sidomos ato parlamentare, janė shoqėruar me situata tensioni nė zona tė caktuara. Mė 2001 dy zona ndryshuan fituesit pėrmes mekanizmit tė ndėrhyrjes sė pushtetit, mė 2005 gjithashtu pati incidente dhe ndėrhyrje, mė 2009 politika vendosi tė kėrkojė kandidatė me potencial sa pėr ta fituar aq edhe pėr ta ruajtur votėn, kurse mė 2013 palėt kanė vendosur nė lista persona me potencial tė madh konflikti.

Problemet e zgjedhjeve shfaqen edhe nė disa aspekte tė tjerė me ndikim nė rezultat, siē janė votat e pavlefshme apo rritja e fiktivitetit tė pjesėmarrjes nė zgjedhje.

Nė zgjedhjet e fundit lokale nė kėtė qark, skandalet qė lidhen me pjesėmarrjen fiktive tė votuesve qė figuronin jashtė vendit ēuan nė procese tė shumta gjyqėsore dhe nė pranimin nga tė gjitha palėt tė kėtij fenomeni.

Tipari i pėrqindjes sė lartė tė votave si nė zgjedhjet parlamentare ashtu edhe nė ato lokale ėshtė sidomos pėr zonėn e Mirditės, ku pjesėmarrja arrin 8-10% mė e lartė sesa nė zonat e tjera zgjedhore tė qarkut.

Mė 2009 gjithashtu tė dhėnat zyrtare dėshtojnė se qarku Lezhė ka njė pėrqindje tė lartė tė votave tė pavlefshme, rreth 2,292 vota, njė shifėr e lartė nė njė zonė ku kjo shifėr votash mund tė sillte ndryshime nė leximin pėrfundimtar tė mandateve. Problem i tretė mbetet fenomeni i blerjes sė votave.

Ky fenomen ėshtė zgjeruar mė 2013 nga kandidatė tė cilėt publikisht kanė aplikuara taktika tė tilla joligjore, por qė mund tė kenė efekt nė leximin pėrfundimtar tė votave.
 
FAKTORĖT NĖ FAVOR TĖ QEVERISĖ

Argumenti kryesor i mazhorancės ėshtė argumenti krahinor dhe lidhja tradicionale e tė djathtės me kėtė qark. Kryeministri Berisha dhe kryetarja e parlamentit e kanė pėrdorur kėtė argument nė ēdo zgjedhje, pėrfshirė zgjedhjet e tanishme. Vetė Lezha e ka njė ministėr nė qeveri, gjė qė e ndihmon tė ngrejė problematikėn e saj nė nivele tė larta politike dhe ekzekutive.

Argumenti i dytė pozitiv pėr qeverinė janė investimet lokale, sidomos nė zonat e komunave. Ka pasur njė strategji aktive pėr investimet nė infrastrukturė, me idenė se komunat e Lezhės kanė potencial mė tė madh sesa bashkitė pėr votė dominuese, gjė qė faktikisht ka ndodhur disa herė gjatė tranzicionit.

Investimet lokale ndikojnė edhe pėr shkak se gjatė qeverisje sė majtė ky qark ka qenė kryesisht jashtė prioriteteve politike. Pėr mė tepėr, Lezha ėshtė njė nga qarqet mė tė vizituara kohėt e fundit nga kryeministri (vetėm nė Shėngjin ka bėre 3 vizita).

Njė argument shtesė lidhet me dobėsinė nė listėn e kandidatėve tė opozitės, sidomos nė cilėsinė e saj. Retorika e kryeministrit kundėr kandidatėve nominalė tė opozitės apo pėrpjekjeve tė saj pėr tė tėrhequr figura tė biznesit lokal, mund tė bėjnė efekt nė njė zonė tė njohur tradicionalisht pėr hierarkinė e familjeve tė mėdha dhe me imazh pozitiv.

Njė motiv tjetėr ėshtė tėrheqja e medias dhe orientimi i saj pro pėrfaqėsimit qeveritar nė Lezhė. Kjo ndodh kryesisht pėr shkak se grupe tė njohura mediatike kanė arritur tė imponojnė kandidatė fitues nė listėn e mazhorancės dhe kanė interesa/investime strategjike nė sektorė tė turizmit nė bregdetin e qarkut tė Lezhės.

Ideja se fati i zgjedhjeve paracaktohet nė Tiranė dhe se ēdo i zgjedhur ėshtė nėnprodukt i kėtij lobingu, e bėn garėn lokale mė pak konkurruese dhe u jep mbėshtetje kandidatėve tė mbėshtetur nga qeveria.

Sė fundi, nė dallim nga kryetarėt e bashkive socialiste nė rrethe tė tjera, nė Lezhė kryebashkiaku nuk ka ndėrmarrė ndonjė akt politik kritik me qeverinė. Ai ka qenė produkt i marrėveshjes PD-LSI dhe si i tillė, tenton tė jetė sa mė larg valės politike elektorale, gjė qė praktikisht shkon nė favor tė mazhorancės dhe fushatės sė saj agresive lokale.

FAKTORĖT NĖ FAVOR TĖ OPOZITĖS
PD ka pasur njė bilanc negativ pėrfaqėsimi nė 4 vitet e fundit. Fakti se ajo ka ndryshuar tėrėsisht listėn e kandidatėve duke lėnė jashtė dy pedagogė dhe njė mjek dhe duke i zėvendėsuar ata me ish kryetarin lokal tė PS, ish deputetin Bumēi dhe dy figura tė reja pa pėrvojė politike, e bėn pėrfaqėsimin e saj elektoral tė brishtė dhe eksperimentin tė rrezikshėm.

Sikur PS tė ishte pėrgjigjur me njė listė mė dinjitoze, atėherė me siguri PD do tė kishte humbur lehtėsisht njė mandat. Rikthimi i ministrit Bumēi nė Lezhė nuk ka mė shkėlqimin e vitit 2005 dhe kjo reflektohet edhe nė fushatė.

Njė faktor tjetėr negativ pėr PD ėshtė fakti se nė katėr kandidatėt e parė tė listės, tre janė nga Lezha. Deputeti Kadeli mund tė sjellė vota tė majta, por nuk mund tė zgjerojė votat e tė djathtės.

Zonja Deda pėrfaqėson Mirditėn, e cila pas problemeve tė mėdha nė zgjedhjen e kryetarit lokal, ikjen e disa figurave tė njohura drejtuese, nuk ka mė forcėn e dikurshme politike. Zgjedhja e ish trainierit Bici mund tė ketė gjithashtu kosto, edhe pėr shkak se dy javė pėrpara se tė ishte nė listėn e PD, ai kishte kandiduar pėr njė parti tjetėr aleate.

Hyrja e tij i dedikohet mė shumė miqve nė Tiranė sesa dėshirės sė elektoratit dhe strukturave nė bazė. E fundit, lėnia pa pėrfaqėsim e Laēit/Mamurrasit (e para herė nė 20 vjet) duke e kaluar emrin e tyre nė vendin e pestė, mund tė ndikojė nė rėnien e entuziazmit dhe besimit se ky qytet bastion do tė mund tė ketė njė vend nė listėn e deputeteve tė ardhshėm tė PD.

Nė favor tė opozitės shkon edhe rivaliteti i brendshėm midis PS e LSI pėr mandatin e fundit. Kjo garė paralele tregon se Lezha, Laēi, Rrėsheni e Rubiku janė nė fushatė aktive nė favor tė opozitės, pavarėsisht rivalitetit tė brendshėm tė saj.

Pėr mė tepėr, premtimi i PS se ministrat e ardhshėm nuk do jenė deputet dhe se kryesuesja e listės sė qarkut, zonja Kodheli, do tė jetė ministre paraqet njė garanci numerike qė edhe pėrfaqėsuesi i Mirditės nė listėn shumėemėrore, Ndrec Dedaj, tė ketė shanse pėr mandat parlamentar.

Si pėr ta kompletuar kėtė ēeshtje me rėndėsi pėrfaqėsimi, PS vendosi nė Tiranė nė vend tė sigurt njė tjetėr figurė politike nga qarku i Lezhės, ish kryetaren e minibashkisė nr. 1, Lindita Nikolli, e cila gėzon njė imazh pozitiv nė vendlindjen e saj.

Shkrimi u botua sot nė gazetėn Shqiptarja.com (print) 12.06.2013
 
Redaksia Online
(b.m/shqiptarja.com)

10 Ndiqni Shqiptarja.comFacebook dhe në Twitter

Licenza Creative Commons
Ndalohet riprodhimi i shkrimit!
avatar

   
Komentet janë të hapura dhe nuk është e nevojshme të jesh i regjistruar.
Intervista
Humbja e PD nė zgjedhje, Salianji: Basha mori pėrgjegjėsitė e duhura
Sėmundja e rrallė, 19 vitet e vėshtira tė Geraldinės
​Nis rindėrtimi i Rrugės sė Dibrės Veliaj: Po mbaj premtimet
Këndi i Njoftimeve
Shtypi i ditës
Datë 22/07/2017, Viti VII - NR.171